Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių.

„Pravažiuosime ir viskas. Čia kaip palaikymo akcija prie žemdirbių, aišku, turime ir savo nusiskundimų, čia kaip repeticija prieš Vilnių“, – sakė G. Šlevinskė.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į sostinę.

G. Šlevinskės teigimu, miškų savininkai protestuoja dėl naujo jų veiklos reguliavimo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kai veikla visiškai uždraudžiama arba apribojama, siekia didesnių kompensacijų.

„Tai yra saugotinos teritorijos nepranešant miško savininkui, neadekvačios kompensacijos, 5 procentų apyvartinės medienos procentas, irgi norėtų gauti lengvatinį kurą, kaip ūkininkai ir dėl biokuro iš trečiųjų šalių, dėl konkurencingumo Lietuvos“, – pagrindinius savininkų tikslus vardijo PMSA vadovė.

Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu.

 

Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Proteste dalyvaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas BNS sakė, kad palaiko miškų savininkus, nes jų atžvilgiu vykdoma valstybės politika prilygsta daliniam turto nacionalizavimui.

„Atvažiavau palaikyti moraliai, deja, nesu miško savininkas, bet kaip miškininkas ir sąjungos vadovas palaikau bet kokį demokratišką, taikingą valios išreiškimą. Seniai laikas miško savininkams tarti savo žodį ir parodyti, kad jie yra ir tai yra didelė jėga, dirba sąžiningai ir pastaraisiais metais susiduria su perdėtai vienkrypte politika ir daliniu turto nacionalizavimu“, – sakė A. Pivoriūnas.

Anot jo, teisė naudotis mišku apribojama ne visada tinkamai priskyrus jį europinės svarbos buveinėms.

„Antrą kadenciją tęsiasi vienkryptė politika uždėti ribojimus nuosavybei, kada inventorizuojamos arba atrandamos europinės svarbos buveinės, kurios ne visada yra „Naturoje“, dažnai darbas atliktas nekokybiškai ir tokiu būdu uždedamas ribojimas naudotis savo turtu per ūkinę veiklą nekompensuojant. Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

Asociacija anksčiau taip pat pranešė, kad bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miško ūkio veikloje.

A. Pivoriūno teigimu, į Lietuvą gali patekti rusiškos ir baltarusiško kilmės biokuras, kuris pervežamas per Kazachstaną, Turkmėniją, Uzbekistaną, Armėniją ar Sakartvelą, kuri iki Lietuvos atkeliauja per Latviją.

„Europą tiesiog užtvindė šios „miškingos labai“ šalys biokuro produkcija, kuri keliauja per Latviją į Lietuvą. (...) Lietuvoje dabar atpigo biokuro produkcija, o vietiniai negamina daugiau. Tai klausimas – kas užpildo rinką? Išaugusi pasiūla iš kitų šalių, kokios tos šalys – mano minėtos. Jos nėra miškingos šalys, jos yra perkrovimo ir popierių perdėjimo platformos“, – teigė A. Pivoriūnas.

Ūkininkai sausio 8-ąją visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.