Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.

Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.

„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas spaudos konferencijoje Eliziejaus rūmuose.

E. Macronas atsisakė pateikti išsamią informaciją apie tai, kurios šalys svarsto galimybę siųsti karius, sakydamas, kad nori išlaikyti tam tikrą „strateginį dviprasmiškumą“.

Susitikime dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), taip pat Baltijos šalių lyderiai. Jungtinėms Valstijoms atstovavo vyriausiasis diplomatas Europoje Jamesas O'Brienas (Džeimsas Obrajenas), o Jungtinei Karalystei – užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

A. Duda sakė, kad karščiausia diskusija vyko dėl to, ar siųsti karius į Ukrainą, ir „šiuo klausimu nebuvo pasiektas susitarimas. Čia nuomonės skiriasi, bet tokių sprendimų nėra“.

Lenkijos prezidentas pareiškė, kad tikisi, jog „artimiausiu metu galėsime kartu paruošti dideles šaudmenų siuntas Ukrainai. Dabar tai yra svarbiausia. To Ukrainai tikrai reikia“.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) pirmadienį buvo pareiškęs, kad kai kurios ES ir NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą.

Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti.

Jis nepateikė jokio savo komentarų šaltinio, sakydamas, kad nėra įgaliotas detalizuoti.

Anksčiau E. Macronas paragino Europos lyderius užtikrinti žemyno „kolektyvinį saugumą“ teikiant tvirtą paramą Ukrainai, kuri pastaraisiais mėnesiais susidūrė su nuožmesnėmis Rusijos atakomis mūšio lauke.

„Ypač pastaraisiais mėnesiais matome, kad Rusija darosi nuožmesnė“, – teigė E. Macronas.

E. Macronas pabrėžė, kad reikia stiprinti saugumą, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems Rusijos išpuoliams prieš kitas šalis. Estija, Lietuva ir Latvija, taip pat gerokai didesnė Lenkija laikomos vienais iš galimų būsimų Rusijos ekspansionizmo taikinių. Visos keturios šalys yra ištikimos Ukrainos rėmėjos.

Estijos užsienio reikalų ministras anksčiau šį mėnesį sakė, kad NATO turi maždaug trejus ar ketverius metus sustiprinti savo gynybą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kalboje paragino Paryžiuje susirinkusius lyderius „užtikrinti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negalėtų sunaikinti mūsų pasiekimų ir išplėsti savo agresijos į kitas šalis“.

Kelios Europos šalys, įskaitant Prancūziją, išreiškė paramą Čekijos iniciatyvai pirkti šaudmenis ir šovinius už ES ribų, teigė susitikimo dalyviai.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) sakė, kad jo šalis nusprendė šiam tikslui skirti daugiau kaip 100 mln. eurų.

Be to, E. Macronas teigė, kad bus pradėta kurti nauja koalicija, kuri toliau mobilizuos valstybes, galinčias tiekti vidutinio ir ilgo nuotolio raketas; Prancūzija praėjusį mėnesį paskelbė apie 40 papildomų ilgo nuotolio sparnuotųjų raketų „Scalp“ pristatymą.

Europos šalys nerimauja, kad JAV sumažins paramą, kol pagalba Kyjivui yra svarstoma Kongrese. Jos taip pat bijo, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali grįžti į Baltuosius rūmus ir pakeisti JAV politikos kryptį žemyno atžvilgiu.

Konferencija Paryžiuje surengta po to, kai Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė neseniai pasirašė 10 metų trukmės dvišalius susitarimus su Ukraina, taip parodydamos tvirtą ilgalaikės paramos ženklą.