„Jeigu visą laiką bus bandoma nuo to klausimo pabėgti, gali taip atsitikti, kad nepavyks sutarti. Tarkime, Seimas nuspręs, ar Seimo ir dauguma, ir mažuma nuspręs, kad rinkimai yra svarbiau negu krašto apsauga, tokiu atveju tos diskusijos turės atsinaujinti po rinkimų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

„Aš sakyčiau, kad nuo jos (diskusijos apie mokesčius – BNS) pabėgti yra be galo sunku, nes reikės tada arba rinktis sumokėti neracionalias palūkanas, pažeisti Europos teisę dėl Mastrichto kriterijaus, arba tiesiog kažko negalėti įgyvendinti“, – pridūrė premjerė.

Taip ji kalbėjo politikams, verslo ir darbuotojų atstovams kovo 18 dieną antrą kartą ketinant diskutuoti, iš kur paimti lėšų gynybos finansavimui.

Sausio pabaigoje įvyko pirmasis toks susitikimas, jo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė finansavimo poreikius, Finansų ministerija – paskaičiavimus, kiek lėšų į valstybės biudžetą leistų surinkti skirtingų mokesčių kėlimas, tačiau konkretūs pasiūlymai po jo nebuvo pateikti.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

„Kai kuriuos dalykus tikrai mes jau esame apgalvoję (...)“, – sakė I. Šimonytė, paklausta, ar susitikime ketina pateikti savo siūlymus.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Kai kuriuos dalykus tikrai mes jau esame apgalvoję.

KAM teigia, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. BVP. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

„Vis tiek mes turime pareikalavimą maždaug pusės procento bendrojo vidaus produkto, o jeigu mes įvertinsime ir tai, ką sako kariuomenės kūrėjai, kas, mano supratimu, yra labai svarbu, pavyzdžiui, dėl rezervo aprūpinimo, tai tada tas rezervo aprūpinimas jis vėl iš naujo tą poreikį padidina ypatingai artimiausiu laikotarpiu“, – teigė ministrė pirmininkė.

Lietuvos atsargos kariai antradienį išplatino viešą pareiškimą, kuriuo prezidentą, Vyriausybę ir parlamentarus ragina imtis lyderystės bei užtikrinti spartesnius krašto apsaugos sistemos pokyčius.

Jie politikams pateikė 14 apibendrintų siūlymų, ką reikėtų daryti – įgyvendinti šaukimo reformą, didinti karinį rezervą, skatinti visuomenės dalyvavimą gynybos procesuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. BVP iš tvarių šaltinių. Didinant lėšas gynybai jis siūlo mišrų modelį – skolintis ir apmokestinti verslą, o ne visus šalies gyventojus.