Pasak jos, parlamentui, visų pirma, reikia susitvarkyti su žemesnio reguliavimo teisės aktais ir nusistatyti tvarkas, kaip būtinas išlaidas atskirti nuo prabangos, ir lyderystės turi imtis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Šiandien girdime svarstymus dėl trumpojo ir ilgojo laikotarpio veiksmu, ilgojo – keisti Konstituciją, ir tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktai ir tvarkomis, kitaip tariant, neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Patarėja teigė, kad ieškant sprendimų, kaip užtikrinti parlamentinių išlaidų racionalų panaudojimą, siūlymus teikti turi parlamento vadovė, ir nustatyti, „ar penktas kompiuteris, trečias telefonas – tikrai parlamentinės veiklos išlaidos, ar peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“.

„Prezidentas mato svarbų poreikį sisteminiams sprendimams ir labai stiprų vaidmenį Seimo pirmininko, tiek teikiant savo poziciją, ir ne tik skandalui užklupus Seimo vadovas turėtų nuolatinai skirti dėmesį diegiant praktiškus sprendimus, kad būtų užkardomi tokie dalykai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo situacija skiriasi nuo vadinamojo čekiukų skandalo savivaldoje, nes parlamentai gali pagrįsti savo išlaidas ir nustatyta atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarka, savivaldybėse daugeliu atveju to išvis nebuvo.

„Turbūt tie skirtumai tarp čekiukų skandalo ir Seimo išlaidų yra, todėl, kad čia sureguliuota ir sureglamentuota ir gali pagrįsti parlamentarai tas išlaidas, ten tų pagrindimų išvis nebuvo, ir situacijų skirtumai yra“, – kalbėjo patarėja.

Apie parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką jau kurį laiką diskutuojama visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.