Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ anksčiau antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.

„Rusijos laisvės“ legionas, kuris teigia, kad yra sudarytas iš už Ukrainą kovojančių rusų savanorių, anksčiau paskelbė, kad visiškai kontroliuoja Tiotkino kaimą Kursko srityje, bet vėliau socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime patikslinta, kad kovos tebesitęsia.

Legionas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti keletas rusų karių, bėgančių per apsnigtą lauką.

Maskva paneigė, kad kovotojams pavyko įsitvirtinti, ir teigė, kad jos pajėgos užkirto kelią kelioms atakoms. Ji taip pat tvirtino, kad tai Ukrainos pajėgos bandė pulti Rusijos pasienio teritorijas.

Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai teigė, kad Rusijos savanorių grupės, pradėjusios puolimą, veikė ne pagal Kyjivo įsakymus.

Tačiau jis teigė, kad šie išpuoliai parodė, jog „Kremlius vėl nekontroliuoja padėties Rusijoje“.

„Nekontroliuoja padėties Rusijoje“

Maskva taip pat pranešė, kad naktį ir visą antradienį Ukrainos dronai atakuoja Rusijos pasienio regionus. Viename iš pareiškimų ji nurodė, kad per valandą numušė keturis Ukrainos dronus virš Kursko srities.

Pietiniame Kursko mieste dėl šių įvykių nuspręsta iki savaitės galo uždaryti mokyklas.

Kaimyninė Belgorodo sritis antradienį taip pat nukentėjo nuo kelių dronų atakų, sakė srities gubernatorius. Per vieną iš tokių atakų ukrainiečių dronas pataikė į rotušę Belgorodo mieste.

Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė, kad nuo sekmadienio Belgorodo ir Kursko srityse atrėmė kelis bandymus įvykdyti išpuolius.

Ukrainoje įsikūrusios sukarintos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kurie priešinasi Maskvos invazijai, yra prisiėmusios atsakomybę už anksčiau įvykdytos įsiveržimus į Rusijos teritoriją.

Rusijos savanorių korpusas ir „Rusijos laisvės“ legionas teigė, kad 2023 metų gegužę ir birželį per virtinę reidų, surengtų prasiveržus per sieną, laikinai užėmė kelias Belgorodo srities gyvenvietes.

Praėjusių metų kovą Rusija sudavė raketų smūgių Ukrainai po to, kai, jos teigimu, sabotažo grupė nužudė civilių Briansko regione.

„Legiono „Rusijos laisvė“ politinio sparno atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP antradienį sakė, kad naujausia ataka buvo surengta taip, kad sutaptų su kovo 15–17 dienomis vyksiančiais Rusijos prezidento rinkimais.

„Tai visai ne rinkimai. Tai kitas valdžios uzurpavimo etapas, Putino diktatūros formavimas prisidengiant rinkimais“, – sakė atstovas spaudai Aleksejus Baranovskis.

Didžiulė naftos perdirbimo gamykla

Tuo metu Kyjivas per daugiau dvejus metus trunkantį karą surengė vieną didžiausių dronų smūgių Rusijai.

Naktį nukentėjo du Rusijos energetikos objektai, įskaitant vieną didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, esančią maždaug už 800 km nuo sienos, pranešė rusų pareigūnai.

Ukraina teisina išpuolius prieš Rusijos energetikos objektus kaip teisėtas atakas prieš infrastruktūrą, naudojamą invazijai skatinti. Tačiau ji neprisiėmė atsakomybės už antradienio smūgius.

Ankstų antradienio rytą Kstove, esančiame netoli Žemutinio Naugardo, į didžiulę naftos perdirbimo gamyklą pataikė dronas, pranešė srities gubernatorius.

Naftos milžinė „Lukoil“ pareiškė, kad po neįvardyto incidento laikinai sustabdė veiklą šioje gamykloje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip naftos perdirbimo gamykloje siautėja liepsnos ir į dangų veržiasi juodi dūmai.

Pasak srities gubernatoriaus, kitas dronas atsitrenkė į kuro saugyklą ir sukėlė gaisrą Oriole, esančiame maždaug už 160 km nuo sienos.

Rusijos gynybos ministerija antradienį taip pat pranešė, kad bandydamas pakilti iš aerodromo, esančio maždaug už 200 km nuo Maskvos, sudužo karinis transportinis lėktuvas, kuriuo skrido 15 žmonių.