Įmonė Vilniuje kuria tempiamą minavimo įrenginį, bet Lietuvoje gali gaminti tik važiuoklę, visą kitą – užsienyje. „Pagaminti dalį iki tiek, kiek mums leidžiama Lietuvoje gaminti, o visą kitą pagaminti jau kitoje partnerių gamybos bazėje“, – pasakojo gaminančios įmonės „Ostara“ vadovas Darius Antanaitis.

Kita įmonė prie Vilniaus antrus metus bylinėjasi su policija ir negauna leidimo Ukrainai padovanoti aštuonis raketų paleidimo įrenginius.

„Pagal esamą reguliavimą mes matome, kad valstybė vis dar nepasitiki verslu, mato rizikas, grėsmes“, – komentavo Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministrai sutinka – dabar gal ir per daug ribojimų ginkluotės gamybai Lietuvoje. „Kai kurios šalys tikrai daug atviriau priima savo technologijas, leidžia testuoti, daug atviriau į tai žiūri. Mes norime keisti tai ir Lietuvoje“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje pagamintų ginklų negalima parduoti. „Pagal dabartinius teisės aktus šitoje sferoje veikti įmonėms gali ir atsirasti kliuvinių“, – pritarė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pakeitimų. Reikėtų mažiau leidimų gaminti ginklų dalis. „Jeigu tokią detalę gamina jau licencijuotam gamintojui, Lietuvoje mes atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo“, – detalizavo siūlymą A. Armonaitė. Taip pat siūlo ir lengviau leisti ginklus testuoti, kelti mažiau reikalavimų darbuotojams ginklų įmonėse. „Inžinieriai tikrai galės mažiau laiko skirti visokiuose kontorų koridoriuose ir daugiau laiko skirti savo svarbiam darbui“, – tikino ministrė.

Pramonės atstovai siūlymus vadina per menkais ar net ne esminiais. „Tikimės, kad tai yra pirmas žingsnis, nuo kurio verta pradėti“, – sakė Pramonininkų konfederacijos laikinasis vadovas Tomas Garuolis. „Tai sprendimai, kuriuos man būtų sunku komentuoti, nes iš tikrųjų arba tai ir vyksta, arba tai nėra problema“, – apie pasiūlymus sakė D. Antanaitis.

Pramonininkų konfederacija sako, kad dabar daug norinčių ginklus Lietuvoje gaminti įmonių tiesiog atbaidoma. „Joms tikrai yra sudėtinga, o poreikiai čia iš tikrųjų bus didžiuliai, t. y. ir statybos, ir kontrmobilumo priemonės, ir kas tik nori“, – teigė T. Garuolis.

Ginklus gaminančių įmonių atstovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, įmonė turi įrodyti, kad turi saugias patalpas, taip pat kokią turi sistemą atsekti, kur keliauja jų pagaminta ginkluotė.

Yra ne viena įmonė, kuri Lietuvos kariuomenei galėtų gaminti dešimtis tūkstančių dronų per metus. Politikai ir kelia tokį tikslą, bet ar politikų kuriami įstatymai tą leidžia, dvejojo ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys: „Klausimas apie kovinius dronus ir jų gamybą Lietuvoje – ar Lietuvos teisės aktai leidžia gaminti A kategorijos ginklą? Jūs turbūt patys turite sau atsakyti į šį klausimą.“

Ir verslas kritikuoja įstatymą, kuris dabar apibrėžia, kas yra A kategorijos ginklas. „A kategorija – tai patys pavojingiausi ginklai – minos, torpedos, raketos, minosvaidžiai. Tai yra pačios pavojingiausios kategorijos ginklai, iš esmės – kariniai ginklai“, – aiškino sąvoką Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala. Tačiau įmonės kritikuoja, kad A kategorijos ginklais dabar tampa dronai ar net plastikiniai indai sprogmenims. „Mes planavome gaminti korpusus prieštankinėms minoms. Plastikinis indas vienu momentu gali būti tiesiog indas sriubai, kitu jis gali būti traktuojamas kaip svarbi detalė prieštankinei minai“, – vaizdingą pavyzdį pateikė „Ostaros“ vadovas. Tačiau licencijas ginklų gamybai išduodanti policija nesutinka, kad reikalavimai per griežti: „Ginklų įstatymas netaikomas lėkščių gamintojams. Gamintojas paprastai žino, ką daro – ar minos korpusą, ar lėkštę.“

Anot policijos, dabar licenciją gaminti ginklus turi 24 įmonės. Pernai licencijos šovinių gamybai prašė keturios įmonės ir visos gavo.