„Pateikti pasiūlymai svarstytini, tik galėčiau dabar iškart pasakyti, kad tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių ir perkelti į saugumo klausimus, tikrai yra nepriimtinas. Manau, kad savivaldybės ir bendrai stokoja lėšų daugeliui savo funkcijų įgyvendinti“, – žurnalistams Zarasuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Taip pat skeptiškai žiūriu į pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą, visi kiti pasiūlymai yra svarstytini“, – pridūrė šalies vadovas. 

G. Nausėda sakė apgailestaujantis, kad pirmadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių nedalyvavo opozicinių partijų atstovai.

Taip pat skeptiškai žiūriu į pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą, visi kiti pasiūlymai yra svarstytini.

 

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas.

Be kita ko, siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą, savivaldybėmis sumažinti joms tenkančią GPM dalį, tačiau konkrečiai nenurodoma, kiek.

Šiemet savivaldybėms skiriama 51,62 proc. visų GPM įplaukų – ši dalis pernai siekė 50,88 proc.  

Vertinant papildomą poreikį finansuoti gynybą 2024–2034 metais numatoma papildoma ir pastovioji dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui pagal vieną iš keturių alternatyvų siūloma keisti mokesčius.