Pasiūlė parduoti pastatus

Vakar ryte uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus ir vicemerė Vaida Raugelė apsilankė Klaipėdos vaikų ligoninėje, kad nuramintų medikus dėl iš Vilniaus pasklidusių iniciatyvų.

Vaikų ligoninę valdo uostamiesčio savivaldybė, tad yra keista, kad apskritai kažkas be miesto atstovų žinios gali svarstyti šios įstaigos perspektyvas.

„Yra kalba, kad Klaipėdos vaikų ligoninė būtų prijungta prie naujojo darinio – Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL). Maža to, nuskambėjo dar „smagesnis“ pasiūlymas, kad būtų galima parduoti Vaikų ligoninės pastatus ir taip spręsti KUL finansinių nuostolių klausimą“, – kalbėjo meras, pridūręs, kad, jo žiniomis, KUL nuostoliai šiuo metu siekia beveik 18 mln. eurų.

Pasak Vaikų ligoninės vadovo Virginijaus Žalimo, darbuotojai žinią apie prijungimą prie KUL sutiko jautriai, ir tai suprantama.

Nematau nė vienos priežasties, kodėl reikia keisti gerai veikiančios ligoninės statusą.

A. Vaitkaus teigimu, tokio pobūdžio svarstymai kelia rimtą susirūpinimą dėl centrinės valdžios požiūrio į sveikatą Klaipėdos regione.

Meras pabrėžė dar prieš trejus metus kalbėjęs, jog be aiškaus strateginio plano, kaip pertvarkyti sveikatos sistemą regione, kuriame gyvena per 370 tūkst. žmonių, o vasarą dar suvažiuoja nuo 0,5 iki 1 mln. atvykėlių, yra neatsakinga.

Tam pritarė ir Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas V. Žalimas.

„Mes medicinines paslaugas teikiame viso Klaipėdos regiono vaikams, ypač po to, kai kai kuriose rajonų ligoninėse buvo uždaryti Vaikų ligų skyriai. Naktimis mes aptarnaujame visą regioną, o vasarą – ir kone visą Lietuvą. Pernai per metus vien Skubiosios pagalbos skyriuje suteikėme per 50 tūkst. paslaugų, hospitalizavome per 9 tūkst. pacientų, Konsultacinėje poliklinikoje paslaugų suteikta daugiau nei 75 tūkst., o chirurginių intervencijų esame atlikę per 3 tūkst. Ir visa tai per 2023 metus“, – vardijo V. Žalimas, pridūręs, jog ligoninė dirba nenuostolingai.

Svarstymai – už nugaros

Pernai sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, netrukus prabilta apie besikaupiančius milijoninius nuostolius.

Dėl to Klaipėdos meras dar pernai vasarą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši problema būtų sprendžiama kuo skubiau, tačiau atsako nebuvo.

Sujungtų ligoninių skolos toliau auga, o jas sumažinti ministerijoje sumanyta Klaipėdos vaikų ligoninės sąskaita, „pamiršus“, kad įstaigos steigėjas ir valdytojas yra ne ministerija, o uostamiesčio savivaldybė.

„Bet kokios pertvarkos turi būti naudingos. Iki pat šiandien nuo pertvarkų vajaus pradžios Lietuvos ligoninėse, jas jungiant, nemačiau nė vieno oficialaus dokumento, kuriame būtų labai aiškiai atsakyta į du pagrindinius klausimus: kaip nuo to bus geriau pacientui ir šį darbą dirbantiems medikams? Ir dabar, noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką finansinį nuostolį, yra protu nesuvokiamas dalykas“, – tvirtino meras.

A. Vaitkaus teigimu, pradžioje bent reikėtų pradėti diskutuoti su Vaikų ligoninės valdytoju, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybe, tačiau iki vakar dienos uostamiesčio vadovybė dėl to iš ministerijos nesulaukė jokios žinios.

„Nematau nė vienos priežasties, kodėl reikia keisti gerai veikiančios ligoninės statusą. Ar Vaikų ligoninė yra gelbėjimosi ratas?“ – klausė meras.

Sprendimas buvo teisingas

Klaipėdos vadovas neslėpė, kad šį mėnesį sulaukė ne vieno KUL mediko vizito dėl vis blogėjančios situacijos įstaigoje.

Praėjusią savaitę A. Vaitkus gavo vienos gimdyvės skundą dėl prasto ligoninės maisto. Tvirtinama, esą tai jau tapo kasdienybe.

„Dėl to raštu mes kreipėmės į ligoninę, nes tai jau yra nebejuokinga. Nesinorėtų, kad atsitiktų taip, kad ligoninė taptų nemokia. Tendencijos nuo pat ligoninių sujungimo pradžios yra nuosekliai blogėjančios. Nuostolių augimas didėja, tą parodė ir metiniai rezultatai“, – tvirtino meras.

Idėja dėl Klaipėdos vaikų ligoninės jungimo prie kitos ligoninės ar jų junginio teikiama ne pirmą kartą.

„Nėra jokios fobijos, kad Vaikų ligoninė kada nors ateityje galėtų tapti didžiojo ligoninių darinio dalimi. Bet pirmiausia savo problemas turi išspręsti šiandien veikiantis junginys. Ir jau tada būtų galima kelti retorinį klausimą, ar gali Vaikų ligoninė prie ko nors jungtis ir kokiomis sąlygomis. Tačiau yra Santaros klinikų pavyzdys, kai Vaikų ligų korpusas buvo prijungtas prie bendro darinio ir iškart patyrė finansinių nuostolių. Tiek šis, tiek KUL atvejis parodė, kad mūsų sprendimas nejungti Vaikų ligoninės buvo teisingas“, – pabrėžė A. Vaitkus.