Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį-vasarį siekė apie 1,2 mlrd. eurų, arba 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Vien vasarį PVM surinkta 1,7 proc. mažiau nei prieš metus, sausį – 10,6 proc. mažiau.

Pasak ministerijos, šio mokesčio surinkta mažiau gerokai smukus pajamoms už parduotus energetikos produktus.

„Tokį pokytį lėmė 2022 metų gruodį‒2023 metų sausį vyravusi itin aukšta energinių produktų kaina, kuri šių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo ženkliai mažesnė. Taip pat šių metų pajamų iš PVM lygiui įtakos turėjo spartesni PVM grąžinimai PVM permoką turintiems mokesčių mokėtojams, – teigė ministerija.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčių (GPM)  per du mėnesius siekė 805 mln. eurų ir buvo 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) didesnės nei pernai, o tai lėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Nuo metų pradžios padidėjus alaus, kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio ir degalų akcizams visų akcizų gauta 289,1 mln. eurų – 4,9 proc. (13,5 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį–vasarį.

Pajamos iš pelno mokesčio šiemet sumažėjo 64,8 proc. (36,7 mln. eurų) ir siekė 20 mln. eurų – tai lėmė mažesnės nei prieš metus pelno mokesčio prie pajamų šaltinio įmokos, tačiau kovą jos turėtų būti didesnės.

„Pirmasis reikšmingas pelno mokesčio mokėjimas yra kovo mėnesį suėjus avansinių įmokų terminui, todėl sausio–vasario mėnesių pelno mokesčio pajamos būna atsitiktinio pobūdžio“, – teigė ministerija.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 160,9 mln. eurų – 2,2 karto (89 mln. eurų) daugiau. Anot ministerijos, augimą lėmė vasarį sumokėtas laikinasis bankų solidarumo įnašas už 2023 metų paskutinį ketvirtį – jo gauta 69 mln. eurų.