„Su kuo sutinka visi, kad jeigu pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, turėtų būti leista atsiimti. Tai yra sunki negalia arba terminalinė liga. Mūsų akimis, tokiu atveju atsiėmimas turėtų būti visos sumos, nes jeigu žmogus numiršta, tai visą sumą paveldėtų palikuonis arba paveldėtojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Tačiau jeigu būtų atveriamos atsiėmimo galimybės plačiau, negu įvardinta (...) ir būtų kažkuri dalis skirta vartojimui, tai mūsų galva atsiranda sudėtingoji dalis. Valstybės parama skirta senatvės pensijai ir tikslingumas yra svarbu. Žmogus tos sumos neturėtų galėti atsiimti ir suvartoti“, – pažymėjo jis.

Anot G. Šimkaus, kalbėti apie galimas kitas sąlygas išsiimti lėšas iš pensijų fondų, sprendžiant savarankiškai, būtų netinkama.

„Apie kitas sąlygas, kad gali būti paliktas atviros kitos sąlygos, dėl kurių sprendžiama savarankiškai. Mūsų akimis vis tik tai būtų netinkamas dalykas, nes kalbame apie senatvės pensijų sistemą, kur iš principo sutikčiau su Konstitucinio Teismo sprendimu, kad jeigu valstybė pasirinko kelią iš dviejų dalių, (...) tai ir turėtų būti nukreipta į senatvės pensijos suakumuliavimą“, – tikino LB valdybos pirmininkas.

Gyvenime nutinka įvairūs dalykai, bet tam yra kiti instrumentai, kurie padeda tas problemas spręsti. Jeigu kalbame apie gaisrą, yra draudimas nuo gaisro.

 

„Gyvenime nutinka įvairūs dalykai, bet tam yra kiti instrumentai, kurie padeda tas problemas spręsti. Jeigu kalbame apie gaisrą, yra draudimas nuo gaisro“, – aiškino jis.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.