Stipri komanda

Josvainių gatvėje esantis Chirurgijos skyrius E. Dainiui gerai pažįstamas – čia pradėjo dirbti iškart po rezidentūros prieš vienuolika metų. Per tiek metų skyriaus vadovas gerai pažino ir čia dirbančius kolegas.

„Mūsų chirurgų komanda tikrai stipri. Kartais pacientai ieško konkretaus chirurgo, nes kaimynas rekomendavo, bet noriu pabrėžti, kad chirurgas niekada nedirba vienas, kartu su juo operacijos metu yra didelė komanda, kilus klausimų jis visada gali pasikonsultuoti su kolega“, – E. Dainius nužvelgė šalia sėdinčius chirurgijos skyriaus specialistus.

E. Dainius pakeitė ilgametį šio skyriaus vadovą Gintą Vislavičių, tačiau buvęs vedėjas liko skyriuje ir toliau teikia pagalbą pacientams.

„Komandoje motyvuoti, geri chirurgai. Šalia savo tiesioginio darbo jie skaito studentams paskaitas apie chirurgines ligas ir jų gydymo naujoves, dirba mokslinį darbą. Komandoje yra du naujai apsigynę mokslo daktaro disertacijas chirurgai, kitas dar ruošiasi tą padaryti“, – komandos pristatymą papildė prof. D. Venskutonis.

Skyriaus chirurgai nuolat tobulinasi užsienyje. „Vieni buvo išvaržų patologijų kursuose, kiti hemorojaus operacijų kursuose. Tai nuolat vykstantis tobulinimosi procesas. Dalyvaujame ne tik Europoje, bet ir Amerikoje vykstančiose konferencijose, kuriose skaitome pranešimus, dalijamės savo patirtimi. Taigi ne tik imame, bet ir duodame“, – komandos kompetencijas minėjo dr. Eglė Kubiliūtė.

Visos planine tvarka atliekamos operacijos pacientui yra saugesnės. Skubi operacija visada susijusi su didesne operacijos apimtimi, sunkesniu gijimu (...)

Nedelsti ir planuoti

Vis dėlto labiausiai Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus specialistai nori paraginti pacientus nedelsti. Žinoma, skyriuje atliekamos ir skubios operacijos esant ūminiams pilvo susirgimams, pūliniams, ūminei periferinių kraujagyslių patologijai. Tačiau gydytojai pastebi, kad neretai pacientai patys delsia iki paskutinės minutės, o tai tikrai jiems ne į naudą.

„Visos planine tvarka atliekamos operacijos pacientui yra saugesnės. Skubi operacija visada susijusi su didesne operacijos apimtimi, sunkesniu gijimu, ilgesniu gydymu ligoninėje, didesne komplikacijų rizika. Planinė operacija dažniausiai apsiriboja viena diena gulėjimo ligoninėje ir trumpesniu gijimu“, – nedelsti motyvuojančius skirtumus minėjo gydytojai.

Abdominalinės chirurgijos chirurgas Mantas Žitkus atkreipia dėmesį, kad esant skubiai situacijai rečiau taikomi mažai invaziniai operavimo metodai, o operuojama klasikiniu būdu. „Po tokių operacijų skyriuje pacientai užsibūna ir 5–6 paras, o mažai invaziniai būdai pacientui leidžia jau kitą dieną keliauti namo. Vertėtų nelaukti, o kreiptis, konsultuotis ir spręsti problemas užbėgant įvykiams už akių“, – sakė M. Žitkus.

„Minimali invazinė chirurgija yra šių dienų chirurgija. Mūsų įstaigoje pradėta taikyti minimaliai invazinė HAL RAR (angl. Hemorrhoidal Artery Ligation and Recto Anal Repair) operacija hemorojaus gydymui. Operacijos metu ultragarso pagalba nustatomos hemoroidalinės kraujagyslės, jos perrišamos, o iškrentantys hemoroidai pakeliami. Pacientas jaučia žymiai mažesnį pooperacinį skausmą ir tą patį vakarą po operacijos važiuoja namo. Atsigavimo laikotarpis trumpas. Jau kitą dieną žmogus gali eiti į darbą. Šios technikos mokėmės Austrijoje. Ji plačiai naudojama pasaulyje“, – pacientui palankius iš anksto planuojamus chirurginius metodus minėjo E. Dainius.

Realybė: skyriaus vadovas E. Dainius tvirtina, kad chirurgo konsultacija pacientui pasiekiama per savaitę. Regimanto Zakšensko nuotr.

Chirurgijos skyriaus vadovas sklaido mitą apie tai, kad specialisto konsultacijos pacientams tenka laukti labai ilgai. „Mūsų ligoninėje pacientams pirminė chirurgo apžiūra pasiekiamas per savaitę. Panašiai tiek gali užtrukti paskirti tyrimai. Tada jau galima planuoti operaciją, suderinti operacijos datą. Net kalbos nėra apie laukimą pusę metų. Šioje vietoje mes esame pranašesni už kitas dideles gydymo įstaigas. Ir esminis dalykas, kad viskas vienoje poliklinikoje“, – sakė E. Dainius.

Draugauti su chirurgu

Gydytojai chirurgai pastebi, kad neretai pacientai delsia iki paskutinės minutės, bijodami gydytojų kabinetų durų varstymo, laukimo eilėse, ir į specialistus kreipiasi tik nebegalėdami ištverti skausmų. Šiuos stereotipus Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus komanda jau paneigė.

Tačiau dažniausiai pasitaikančių susirgimų statistika nesikeičia jau daug metų. Negalima paneigti ir to, kad dažniausiai pacientai pernelyg ilgai delsia. „Pastebime, kad skubių atvejų yra ganėtinai daug. Buvo periodas, kai, regis, turėjome vien komplikuotus apendicitus. Toks įspūdis, kad žmonės vis dar nelinkę pirmai bėdai ištikus kreiptis į gydytoją“, – stebėjosi chirurgas E. Dainius.

Dažniausiai pasitaikantys negalavimai: tulžies pūslės akmenligė, pilvo sienos išvaržos – bambos, baltosios linijos, kirkšnies išvaržos, kolopraktologija – hemorojus, fistulės, išangės įplėšos.

„Tulžies pūslės akmenligė pavojinga tuo, kad gali sukelti ūminį uždegimą arba, jei pacientai turi smulkių akmenų, ši liga gali komplikuotis rimtesne patologija – kasos uždegimu, todėl šias bėdas pacientai turėtų spręsti nedelsdami planiniu būdu“, – galimus pavojus išskyrė dr. E. Kubiliūtė.

Gydytojai supranta, kad pacientui pažintis su chirurgu nėra pati maloniausia ir jie privengia šių vizitų. „Vyrauja nuomonė, kad didelių problemų neturiu, akmenukai maži, gal dar paauginsiu ir neskubėsiu operuoti. Bet tai klaidinga nuomonė, nes mažas akmenukas gali būti dar piktesnis ir sukelti dar daugiau problemų ar didesnių komplikacijų“, – perspėjo chirurgas M. Žitkus.

Dėl hemorojaus pacientai nesikreipia ne todėl, kad gali prireikti operuoti, o dėl gėdijimosi. Mūsų ligoninėje konsultuoja ne tik vyrai, o ir dvi chirurgės, todėl moterims šią problemą psichologiškai lengviau spręsti.

 

Viskas dėl paciento

Kitas dažnas negalavimas – pilvo sienos išvaržos. „Yra 3 proc. tikimybė, kad ta išvarža gali įstrigti ir sukelti žarnos nekrozę arba, dramatiškiau tariant, – žarnos mirtį. Tada operacijos apimtis labai išauga. Pagal pasaulines rekomendacijas, jeigu kirkšnies išvarža sukelia simptomų, tokių kaip maudimas, diskomfortas, ji turėtų būti operuojama. Kitos gydymo taktikos nėra“, – aiškino dr. E. Kubiliūtė.

Hemorojus – dar viena itin dažnai pasitaikanti patologija. Pacientai gėdijasi ir apie tai kalbėti, ir pasirodyti gydytojui. Kol gali atsisėsti, paeiti, tol šitą bėdą slepia.

„Dėl hemorojaus pacientai nesikreipia ne todėl, kad gali prireikti operuoti, o dėl gėdijimosi. Mūsų ligoninėje konsultuoja ne tik vyrai, o ir dvi chirurgės, todėl moterims šią problemą psichologiškai lengviau spręsti. Dažniausiai hemorojus pats savaime nesusitvarko. Tuštinimosi metu pasirodantis kraujas gali būti susiję su gerokai rimtesnėmis storosios žarnos ligomis, kada reikalingas papildomas ištyrimas kolonoskopija“, – sakė chirurgė Diana Zuikytė.

Šiandienos chirurgija nebėra tokia kaip prieš 50 metų. Diagnostikos metodai, anestezija, operacija yra ganėtinai saugūs. Pooperacinių komplikacijų dažnis po planinių operacijų – minimalus.

„Pooperacinis skausmas sėkmingai malšinamas, po kelių parų pacientas grąžinamas į kasdienę veiklą ir operacija nėra toks didžiulis iššūkis, kaip kartais gali atrodyti, – sakė E. Dainius. – Turime griauti mitą, kad operacija yra kažkas baisaus.“

Registruotis pas LSMU Kauno ligoninės chirurgus galima tel. 8 37 213 300 arba internetu ipr.esveikata.lt.