Ne veltui prakalbome apie kavos ir kakavos pupeles, kurių kaina auga kaip ant mielių. Savo kainas diktuoja ir pasaulio rinka. Analitikų teigimu, daugelio smaližių mėgstamas šokoladas taps neįperkamas, kaip sakoma, – tik šventėms.

Savo feisbuko paskyroje apie tai savo įžvalgomis pasidalijo ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kakavmedžiai auga tik labai siaurame ruože aplink pusiaują. Tris ketvirtadalius kakavos pupelių užaugina keturios valstybės – Dramblio Kaulo Krantas, Nigerija, Kamerūnas ir Gana.

„Didelių plantacijų beveik nėra, visa pasiūla sutelkta smulkių neturtingų ūkininkų rankose, kurie daug metų neturėjo noro (dėl žemų kainų) ir galimybių didinti jų pasiūlą. Pastaraisiais metais prastos oro sąlygos ir kakavmedžių ligos dar labiau sumažino pasiūlą. O visame pasaulyje apetitas tik auga ir auga. Šokoladas iš kažkada buvusios prabangos tapo kasdienine preke – nuo šio amžiaus pradžios paklausa beveik padvigubėjo. Šiemet trečius metus iš eilės užauginamų pupelių kiekis bus mažesnis nei suvartojimas, o atsargų lygis nukrito į žemiausią lygį per pusę amžiaus“, – teigė N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, rezultatai – akivaizdūs.

„Šio amžiaus pradžioje kakavos pupelių kilogramas kainavo mažiau nei dolerį. Prieš metus – apie du su puse dolerio. Šiandien kaina pirmą kartą istorijoje pasiekė 10 dolerių už kilogramą“, – komentavo N. Mačiulis.

Lietuva visada buvo paradoksų kraštas. Jei pakyla tam tikrų produktų kainos du ar tris kartus Europoje, Lietuvoje, žiūrėk, jos šokteli ir dešimt kartų.

 

Analitikų duomenimis, dešimtadaliu pabrangusio šokolado kainos didės ir ateityje. Naujas jo kainos šuolis prognozuojamas jau rudenį, tad smaližiams pats laikas pasirūpinti atsargomis, jei nenori  netolimoje ateityje smarkiai paploninti piniginės. Bent taip šmaikštauja kai kurie rinkos tyrimų ekspertai.

Pasak apžvalgininkų, jau ir dabar šokolado gaminiai graibstomi tik per akcijas. Feisbuke  vis dažniau įkeliama nelabai apetitiškų vaizdelių, kai parduotuvėje pirktuose saldainiuose, juos prakandus, laukia „staigmena“ – kirmėlytės [4]. Gal todėl, kad per ilgai užsigulėjo, nes tai nėra pirmo būtinumo prekė, o ir galiojimo terminai ne visada turbūt sužiūrimi?

Nenuostabu, kad jau dabar šokoladas ir daugelio mėgstami saldainiai jau yra prabanga, nes, pasak  Valstybės duomenų agentūros, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais.

Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 354 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 743 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Na, bet tema ne apie tai, o apie šokoladą.

Apie brangstančias kavos ir kakavos pupeles vartotojus įspėja ir kiti ekonomistai.

„Lietuvoje šokolado kainų augimas – 11 proc. Tuo tarpu Europos Sąjungoje – 2–3 proc. Dalyje šalių net juntamas kainų sumažėjimas. Tos pačios kavos kainos Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu, nors ES vidurkis – 10 proc.“, – pavyzdžių pažėrė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak ekspertų, Lietuva visada buvo paradoksų kraštas. Jei pakyla tam tikrų produktų kainos du ar tris kartus Europoje, Lietuvoje, žiūrėk, jos šokteli ir dešimt kartų. Rinkos apžvalgininkai ne kartą yra akcentavę, kad jei pirkėjai perka, yra paklausa, verslas neskuba mažinti kainų, naudojasi plačiai atvertomis pirkėjų piniginėmis.

Pasak analitikų, šokolado kainų augimui įtakos turi ne tik brangstančios kakavos pupelės pasaulinėje rinkoje. Kainas diktuoja įvairūs kataklizmai, neramumai pasaulyje, tame tarpe ir užsitęsęs karas Ukrainoje. Ne paslaptis, kad Ukraina buvo viena didžiausių šokolado gamybai svarbių ingredientų eksportuotoja.