Egiptietis Ahmed neplanavo suktis virtuvėje ir gaminti kebabus Lietuvoje.  

„Ilgą laiką žaidžiau futbolą Egipte, o po operacijos planavau tapti treneriu“, – pasakojo egiptietis. 

Mesti sportą vyrą paskatino sudaužyta širdis – skyrybos su žmona ir viršininko Aihan skambutis, kad Lietuvoje yra laisva darbo vieta. 

„Negaliu rasti darbuotojų, niekas nenori. Pas mus labai karšta ir niekas nenori dirbti, truputį sunku“, – teigė turkas Aihan. 

Dirbančiųjų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo didžiausias per 25 metus. Į darbo rinką įsiliejo dar 40 tūkst. darbuotojų. Dauguma jų yra ne Lietuvos gyventojai, o atvykėliai. Taip jau ne pirmi metai.  

„Mes matėme 2022 metais 70 tūkst., pernai 40 tūkst., didžioji dalis atvažiuoja dirbti ir dėl to auga užimtumas“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Vis daugėja centrinės Azijos valstybių užsieniečių – Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, nors pagrindinės išlieka Ukraina ir Baltarusija“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paradoksas, bet daugėjant dirbančiųjų, daugėja ir bedarbių. Pirmąjį metų ketvirtį jų padaugėjo 11 tūkst. Tokio bedarbių skaičiaus nebuvo nuo 2015 metų. Ekonomistai sako, kad tie bedarbiai – Lietuvos gyventojai.  

„Darbdaviai mieliau renkasi tuos darbuotojus, kurie nekelia klausimų ir dirba prastose sąlygose. Jie atsisako mūsų lietuvių dėl to, kad mes pagrįstai norime dirbti saugiai ir uždirbti oriai“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. 

„Atlyginimai nebėra tas dalykas dėl ko migrantai išstūminėja lietuvius, dažniausiai migrantai užima tas vietas, kurios yra laisvos“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

Dažnas atvykėlis griebiasi paprastų darbų. Migracijos departamentas pastebi, kad iš 100 tūkst. užsieniečių vos 8 tūkst. įsidarbina ten, kur reikia išsilavinimo. 

Darbdaviai mieliau renkasi tuos darbuotojus, kurie nekelia klausimų ir dirba prastose sąlygose.

„Pastebime, kad apie 40 proc. užsieniečių, kuriuos patikriname, net nežino, pas kokį darbdavį vyks, kuo užsiims. Pavyzdžiui, jei vyksta į statybas, tai nelabai žino, kaip maišomas betonas“, – teigė E. Gudzinskaitė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai situacija kelia nerimą, bet ne tiek, kad užtrenktų duris užsieniečiams.

„Tendencija susijusi su sezoniškumu – žiemą išeina daugiau į Užimtumo tarnybą, vasarą skaičius pradeda keistis, žmonės grįžta į darbo rinką“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Anot ekonomisto, imigracijos tempai – nebenatūralūs, bet kol kas iš to išlošia ekonomika.  

„Ekonomine prasme, turėjo daugiau naudos nei kažkokių problemų. Užimtos laisvos darbo vietos, sumokėti mokesčiai, todėl Lietuvos ekonomika nepatyrė jokio nuosmukio“, – aiškino N. Mačiulis.

Jei ir toliau laisvas vietas pildys neišprusę darbuotojai, tai gali pasitaikyti ir nemalonių pasekmių. Jau daugėja ir nelegalaus darbo atvejų, išvengtų mokesčių valstybei.  

„Pamato, kad kvalifikacija netinka, atleidžia iš darbo, tada tie darbuotojai kažkur dingsta – išvyksta iš Lietuvos arba lieka gyventi su nepanaikintais leidimais, užsiima kitais oficialiais ar neoficialiais darbais“, – nurodė E. Gudzinskaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo darbo rinką sureguliuoti per griežtas kvotas užsieniečiams. Kasmet būtų vis kitas skaičius, kiek galima įsileisti.  

„Šiuo metu viršijus kvotą toliau galima įsivežti užsieniečius, skaičius neribotas. Šią dieną realios kvotos Lietuvoje nėra. Turime Seime sutarti, koks skaičius galėtų būti atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius“, – aiškino V. Šilinskas.

„Svarbiausia aiškumas ir matymas, kad politikai aiškiai pasakytų, kaip mato migraciją, dabar matome tokį blaškymąsi“, – teigė A. Romanovskis.

Dėl užsieniečių kvotų dar turės apsispręsti Seimas.