Ant Taikos pr. 14 pastato kabo du plakatai. Viename jų rašoma apie Baltąjį švyturį, kuris šiemet mini 140-ąsias įžiebimo metines.

„Ar žinojote, kad pirmą kartą ant šiaurinio molo galo stovėjęs Baltasis švyturys buvo įžiebtas 1884 m. gruodžio 16 d.“, – rašoma plakate.

Tai ne oficialus pavadinimas, tiesiog nurodoma kryptis.

Būtent žodis „šiaurinis“ tarp lietuvių kalbos puoselėjimo entuziastų sukėlė diskusijų. Kaip vis dėlto jį reikėtų rašyti šiuo atveju – iš didžiosios ar mažosios raidės?

Vyriausioji Klaipėdos savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova paaiškino, kad plakate šis žodis parašytas taisyklingai.

„Taisyklingai parašyta. Klaipėda turi du molus – šiaurinį ir pietinį, tad tai rodo, kad vienas pastatytas šiaurinėje jūros vartų pusėje, o kitas – pietinėje. Tai ne oficialus pavadinimas, tiesiog nurodoma kryptis. Pavyzdžiui, kitas atvejis Šiaurinio rago, tarybos patvirtintas kaip oficialus geografinis pavadinimas, tad „Šiaurinis“ jau rašoma didžiąja“, – tvirtino A. Chrustaliova.

Asta Chrustaliova. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau dažnai renginių programose šiaurinis molas nurodomas kaip renginio vieta, o ne jūrų vartų kryptis.

Pavyzdžiui, šių metų balandį vyko teatralizuota muzikos ir šviesų instaliacija „Baltojo Švyturio pasaka“. Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje dar galima rasti straipsnį „Švyturių metus pradės Baltojo švyturio pasakojimas“, kuriame aprašyta renginių programa.

Straipsnyje žodžiai „Šiaurinis molas“ pavartoti septynis kartus ir visus kartus žodis „Šiaurinio“ parašytas iš didžiosios raidės.

„Aktyviai dieną praleidę mieste, klaipėdiškiai ir svečiai nuo 19.30 val. laukiami pajūryje prie Šiaurinio molo“, – rašoma programoje.

„Švyturį „prakalbins“ ant Šiaurinio molo sukviesti garbūs uostamiesčio jūrinės bendruomenės atstovai“, – taip pat nurodyta programoje.