Kaip teigiama dokumente, pernai elektroninėje gyventojų ir juridinių asmenų apgaule išviliota apie 12,3 mln. eurų, t. y. 3,9 proc. daugiau negu 2022 m.

Kaip teigiama trečiadienį Vyriausybei pristatytoje ataskaitoje, 2023 m. pernai Lietuvoje buvo fiksuotas sumažėjęs nusikalstamumas elektroninėje erdvėje, tačiau fiziniai asmenys ir toliau išlieka dažniausiai pažeidžiama grupė, kuri nukenčia nuo sukčių.

„Nors pasaulinė situacija rodo, kad nusikaltimai elektroninėje erdvėje sparčiai tampa pelningu „verslu“ ir įvairiose pasaulio vietose kyla geopolitinė įtampa, Lietuvoje 2023 m. fiksuotas registruotų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje mažėjimas: nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, palyginti su 2022 m., sumažėjo 26 proc. ir jos neturėjo įtakos registruoto nusikalstamumo augimui šalyje“, – nurodoma ataskaitoje.

Anot dokumentą su kitomis institucijomis rengusios Lietuvos policijos, 2023 m., kaip ir anksčiau, elektroninėje erdvėje daugiausiai fiksuota sukčiavimo atvejų – jie pernai sudarė didžiąją 50 proc. dalį visų elektroninėje erdvėje padarytų nusikalstamų veikų.

Finansų rinkos dalyvių duomenimis, iš Lietuvos gyventojų ir juridinių asmenų 2023 m. apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų, t. y. 3,9 proc. daugiau negu 2022 m. Tačiau, kaip pažymima ataskaitoje, finansų įstaigoms pavyko susigrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, todėl realūs nuostoliai siekė 11,4 mln. eurų.

„Sukčiavimo būdai nesikeičia: vienas populiariausių sukčiavimo būdų – avansinis (išankstinio mokėjimo) sukčiavimas. Šių atvejų skaičius kasmet sparčiai didėja, nes nusikaltėliams vis dar puikiai pavyksta įtikinti aukas atlikti mokėjimus į sukčių nurodytas sąskaitas pagal internete paskelbtus apgaulingus skelbimus“, – teigiama dokumente.

Ataskaitoje pažymima, kad 2023 m. tarp visų subjektų, patiriančių kibernetinių nusikaltimų poveikį, dažniausiai nukentėjo fiziniai asmenys.

Pernai buvo fiksuojami tam tikri pokyčiai – dominuojančia apgaulingų skelbimų vieta tampa socialiniai tinklai.

„2023 m. didėjo ir kiti populiarūs sukčiavimo būdai, tokie kaip apgaulingų SMS žinučių siuntimas, investicinis sukčiavimas. Dėl pastarojo 2023 m. gerokai išaugo padaryta žala gyventojams – apie 4,8 mln. eurų (2022 m. – 1,9 mln. eurų)“, – teigiama Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.

Dokumente nurodoma, kad kompanijos „Surfshark“ 2023 m. atlikto skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso tyrimo duomenimis, Lietuva pagal kibernetinį saugumą pernai buvo antra pasaulyje.