Nuskurdinimas po reorganizavimo

Pats Jūreivystės akademijos pavadinimas skambės gražiai – lygiai taip pat, kaip ir daugelyje Vakarų Europos jūrinių valstybių. Tačiau Lietuvoje Jūreivystės akademija iš esmės bus tik fikcija – be turto, be savarankiškumo, be jūrinės mokymo įstaigos istorinio tęstinumo.

Nuo 2024 m. spalio 1 dienos Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps „Vilniaus Tech“ fakultetu.

Šis fakultetas vadinsis Lietuvos jūreivystės akademija. Yra labai didelio panašumo su Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizavimu. Kai ji buvo „pakišta“ po Lietuvos transporto saugos administracija, įkurtas, bent jau šiuo metu, atskiras Vandens transporto departamentas. Neliko nei žodžio „laivyba“, nei „jūra“. Yra tik Laivų kontrolės ir eismo stebėsenos skyrius.

Įprasta, kad įvairios reorganizacijos „suvalgė“ ir toliau „valgo“ ne vieną regioninę instituciją. Viskas dėl pinigų taupymo. Viskas iš esmės ir dėl to, kad kuo daugiau pinigų iš regionų sutekėtų į Vilnių.

Gal Lietuvos jūreivystės akademijai, kad ir tapusiai Vilniaus mokymo įstaigos fakultetu, bent jau pavyks išlaikyti gražiai skambantį pavadinimą.

Juokingos vertės turtas

Aiškėja, kad daug metų daugybės žmonių su įvairiomis programomis kurto turto Lietuvos jūreivystės akademijai nepavyks išlaikyti.

Pagal Vyriausybės nutarimą, jis 99 metams bus perduotas Vilniaus Gedimino technikos universitetui arba „Vilniui Tech“.

Galimas ir toks variantas, kad vietoje Lietuvos jūreivystės akademijos kada nors buvusiuose Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pastatuose įsikurs koks nors „Mortos mokyklos“ padalinys.

Aiškėja, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turi 20 vienetų įvairaus turto, kurio likutinė vertė per 2 mln. eurų. Pasirodo, kad brangiausias mokyklos turtas yra ne jos mokymo pastatas I. Kanto g. 7, o bendrabutis Karklų gatvėje. Mat pats mokyklos pastatas statytas dar prieš karą, o bendrabutis gana neseniai.

Formaliai tuo turtu naudosis Lietuvos jūreivystės akademija, bet ji bus tarsi įnamis. Buvęs Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, prieš tai Lietuvos jūreivystės kolegijos, o dar seniau Klaipėdos jūreivystės mokyklos, turtas priklausys „Vilniui Tech“.

Jei kada nors Lietuvos jūreivystės akademija kaip fakultetas vėl panorėtų tapti savarankiška, „Vilnius Tech“ jai turto galėtų ir negrąžinti.

Turtas: didelė vertybė, bet mažos likutinės vertės yra ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje kurti mokymo modeliai, tokie kaip laivo valdymo tiltelis. „Jūros“ archyvo nuotr.

Kąsnis Vilniaus „biznieriams“

Lietuvos jūreivystės laivas skęsta jau senokai. Ir nėra jokio autoritetingo kapitono, kuris galėtų jį suvaldyti.

Ar Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos išplukdymas į „Vilnių Tech“ yra klaida? Kol kas nėra aiškaus atsakymo, nes nuomonės iš esmės skiriasi.

Faktas tik toks, kad jūriniai mokslai yra išblaškyti po visą Klaipėdą, o nuo spalio 1 d. ir po visą Lietuvą. Nėra jokios garantijos, kad jūrininkų rengimas iš Klaipėdos kurią nors dieną nepersikels į Saulėtekio alėją Vilniuje, nes „Vilnius Tech“, kaip motininė bazė, su turtu darys tai, ko norės.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei Lietuvoje keičiantis valdžioms koks nors nesusitupėjęs mamytės ar senelio proteguojamas politikas iškeltų idėją, kad jūreivių rengimo fakultetui tokio didelio mokyklos pastato ir nereikia.

Arba kas nors iškeltų idėją, kad jūrininkus nuolat nykstančiam Lietuvos laivynui galima rengti ir Vilniuje, o pastatą Klaipėdoje galima kam nors sėkmingai parduoti.

Gali atsitikti ir taip, kad koks nors gudruolis iš Vilniaus sugebės mažos likutinės vertės pastatą nusipirkti ir pasidaryti aiškų verslą, nes jo reali vertė pakils dešimtis, jei ne šimtą ir daugiau kartų.

Galimas ir toks variantas, kad vietoje Lietuvos jūreivystės akademijos kada nors buvusiuose Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pastatuose įsikurs koks nors „Mortos mokyklos“ padalinys. Mokyti vaikus už tėvų pinigus ir dar su valstybės programų parama visada bus pelningiau nei rengti kokius nors jūrininkus.

Bet kam Vilniaus valdžioje gali toptelėti mintis, kad netikslinga rengti jūrininkus, kai pasaulyje yra pigios jūrininkų darbo jėgos iš Filipinų, Indijos, Malaizijos, Senegalo, Dramblio Kaulo ir kitų Azijos ir Afrikos šalių.