Atitinkamai priemonei parlamentas Taline pritarė anksčiau šį mėnesį. Ji leidžia panaudoti Rusijos įmonių ir asmenų turtą kaip kompensaciją už žalą, padarytą Rusijos invazijos metu, jei galima įrodyti, kad šie subjektai prisidėjo prie karinės agresijos.

A. Karis pareiškime pripažino, kad turto konfiskavimas dėl dalyvavimo karinėje agresijoje kelia neišspręstų teisinių klausimų, tačiau pažymėjo, jog parlamentas turi turėti galimybę primti politinius sprendimus net ir tokiose pilkosiose zonose.

Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai, o jo įgyvendinimas bus sudėtingas ir atims daug laiko.

Estija yra pirmoji Europos šalis, priėmusi tokį įstatymą.

„Neatsižvelgiant į tai, kokios nuomonės laikomasi dėl Estijoje pasirinkto sprendimo, nėra jokios abejonės, kad mes turime rasti veiksmingų būdų, kaip užtikrinti agresijos aukų teisę į kompensaciją iš tų, kurie sukėlė žalą“, – tikino A. Karis.

Dėl teisinių abejonių ir nuogąstavimų dėl Maskvos atsakomųjų veiksmų daugybė Europos Sąjungos (ES) šalių Rusijos turto panaudojimo klausimu laikosi santūrumo.

ES kol kas pavyko susitarti tik dėl įšaldyto Rusijos turto pajamų palūkanų pervedimo Ukrainai.