Trigubas smūgis

Žlugusius pasikėsinimų į Valstybės saugumo žvalgybos tarnybos vadovą Kirilą Budanovą, prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir SBU vadovą Vasilių Maliuką planus aprašė britų laikraštis „The Times“. Pagrindiniu publikacijos autorių šaltiniu tapo neįvardytas SBU kontržvalgybos pareigūnas.

Leidinio šaltiniai patvirtino anksčiau SBU skelbtą versiją, kad K. Budanovą planuota nužudyti trigubu smūgiu: dviem raketų smūgiais ir atakuojant bepiločiu orlaiviu.

Šio plano bendraautoriai buvo trys asmenys, kuriuos SBU stebėjo keletą mėnesių: du Vyriausybinės apsaugos valdybos (UGO) pulkininkai ir drono operatorius.

Gegužės 4-ąją vieno iš Kyjivo srities pastatų rūsyje drono operatorius įsirengė bepiločių valdymo punktą. Netrukus jis sulaukė nurodymo: pamačius juodo „Toyota Land Cruiser“ ir juodo mikroautobuso kortežą, perduoti jų koordinates kuratoriui. Vienoje šių transporto priemonių turėjo būti K. Budanovas.

Nurodytomis koordinatėmis rusai turėjo paleisti balistinę raketą, tuomet minėtam operatoriui dronu reikėjo nufilmuoti atakos padarinius, perduoti vaizdą vadams ir atakuoti granata ginkluotu dronu tuos, kurie bus išgyvenę pirmąją ataką, arba kas bandytų gelbėti sužeistuosius. Po 20 minučių rusai turėjo paleisti antrą balistinę raketą, kuri būtų sunaikinusi gelbėtojus ir drono liekanas.

Rusams dirbo nuo 2014 m.

„The Times“ šaltiniai taip pat įvardijo du sąmoksle dalyvavusius UGO pulkininkus – pulkininką Andrijų Huką, kuris įtariamas bendradarbiavimu su FSB nuo 2014 m., ir jo užverbuotą pulkininką Oleksandrą Derkačių. Visi trys, įskaitant atlikėją, drono operatorių, buvo sulaikyti vienu metu.

Ruošdamiesi pasikėsinimui, įtariamieji į Kyjivą atgabeno reaktyvinių granatsvaidžių, miną „MON-90“, dronų kamikadzių.

A. Hukas per apklausą sakė kas mėnesį iš FSB gaudavęs 3 tūkst. dolerių, dar 1 tūkst. dolerių – už atskiras užduotis.

SBU pavyko įsiskverbti į pasikėsinimo vykdotojų ir kuratoriaus bendravimo kanalus ir užkirsti jiems kelią. Drono operatorių sulaikė ginkluota greitojo reagavimo grupė, o jo bendrininkams sulaikyti teko kurti sudėtingesnę operaciją: visi jie turėjo būti sulaikomi vienu metu, kad nespėtų vienas kito įspėti.

Vienas iš pulkininkų per operaciją buvo namuose savo bute Kyjive, o kitas lankėsi pas draugus Sumų srityje. Kad išvengtų susišaudymo, SBU juos išviliojo iš namų – neplanuotai iškvietė į darbo vietą.

Pasala sąmokslininkams buvo surengta kontrolės postuose, kur buvo pasiųsti patrulių policijos uniforma apsirengę specialiųjų pajėgų pareigūnai. Kad nesukeltų įtarimo, SBU pareigūnai atidžiai apieškojo kiekvieną per postą norintį pervažiuoti civilių automobilį. Pirmasis iš pulkininkų buvo sulaikytas palyginti nesunkiai, o antrasis tik pristabdė, atidarė langą ir, laikydamas rankas ant automobilio vairo, parodė tarnybinį dokumentą.

„Sulaikymui pasirinkome aukštą, fiziškai stiprų vaikiną, apsirengusį policijos uniforma. Jis apsimetė, kad nemato asmens dokumento ir priėjo arčiau automobilio“, – žurnalistams pasakojo SBU pareigūnas. Tada specialiųjų pajėgų karys greitai įkišo ranką pro automobilio langą, atidarė jo duris, sugriebdamas UGO pulkininkui už galvos. Vos pajudėjusį automobilį sustabdė kiti SBU pareigūnai ir ištraukė įtariamąjį iš automobilio. „Buvo nepaprastai svarbu jį nedelsiant sulaikyti, nes pulkininkas automobilyje turėjo ginklų“, – leidiniui sakė pašnekovas.

Per kratas abiejų pareigūnų namuose rasta paslėptų sprogmenų, drono komponentų, telefono slėptuvė.

Nesukėlė įtarimų

Ukrainos žvalgybos tarnybos teigia, kad abu vyrai savo kaltę pripažino per apklausą. Rastame telefone taip pat buvo informacijos apie V. Zelenskio ir V. Maliuko naudotas transporto priemones, maršrutus.

Suimti pulkininkai kalbėjo ir apie rusų bandymus dar pačioje karo pradžioje paimti įkaitu V. Zelenskį.

„2022 m. vasarį pirmasis agentas gavo užduotį identifikuoti kitus Rusijai lojalius valstybės sargybinius ir nužudyti lojalius Ukrainai, kad paimtų įkaitu prezidentą“, – sakė Ukrainos karininkas. – Jie turėjo priversti prezidentą prieš vaizdo kameras pareikšti, esą nėra prasmės kovoti – priešingu atveju jis turėjo būti nužudytas.

Medžiagoje taip pat rašoma, kad pirmasis UGO pulkininkas – sprendžiant iš konteksto, kalbama apie A. Huką – pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis iš tiesų pasiūlė kolegoms sudėti ginklus. „Mes nesame kariuomenė, neturime specialios užduoties ginti Ukrainą, o man neužtenka pinigų, kad galėčiau čia pastatyti Bresto tvirtovę“, – „Sunday Times“ pašnekovas citavo A. Huką. Tačiau kolegos tokius pareiškimus vertino kaip emocinę reakciją į invaziją ir, atsižvelgę į jo laipsnį, nesiginčijo.

Po pareigūno sulaikymo nustebo ne tik pulkininko kolegos, bet ir šeima. Anot žurnalistų, šiuo metu Europoje gyvenanti pulkininko šeima yra labai proukrainietiška. „Jis melavo jiems visiems. Žmona tikėjo, kad jos vyras gina šalį, vaikai tikėjo, kad jų tėvas yra Ukrainos didvyris“, – sakė SBU pareigūnas.

Rusijoje gimęs A. Hukas per apklausą sakė kas mėnesį iš FSB gaudavęs 3 tūkst. dolerių, dar 1 tūkst. dolerių – už atskiras užduotis. A. Derkačius sąmoksle dalyvavo iš merkantilinių sumetimų ir tikėdamasis, kad A. Hukas padės padaryti karjerą.

Ukrainos žiniasklaidos turimoje apklausos medžiagoje pasikėsinimo koordinatorius (manoma, kad tai FSB pareigūnas Dmitrijus Perlinas) minėjo, kad už sėkmingai įvykdytą užduotį bus sumokėta mažiausiai 50 tūkst. dolerių.

Medžioja FSB

„The Times“ pabrėžia, kad bandymas nužudyti K. Budanovą byloja apie naują agresyvų FSB vaidmenį kare prieš Ukrainą: Vladimiro Putino gimtoji tarnyba nebeapsiriboja tik žvalgybos duomenų rinkimu – imasi sabotažo ir žmogžudysčių. Anksčiau tai buvo Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU veiklos sritis.

FSB naujos agresyvios strategijos kūrėju laikomas agentūros direktoriaus pavaduotojas Sergejus Korolevas, V. Putino numylėtinis, kuris, kaip teigiama, turi glaudžių ryšių su Rusijos mafija. Dokumentuose, kuriuos žurnalistams pateikė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas, jis apibūdinamas kaip „Putino vilkšunis“, kuriam pavesta rinkti informaciją apie kitus Rusijos Vyriausybės atstovus ir pašalinti galimus V. Putino varžovus. Dokumentuose rašoma, kad Kirgizijoje gimusiam S. Korolevui dabar apie 60 metų.

SBU teigimu, pasikėsinimą nužudyti K. Budanovą patvirtino ir asmeniškai koordinavo FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas.

„Jie perėjo nuo bandymų verbuoti žvalgybos agentus prie teroristinių išpuolių, sabotažo ir žmogžudysčių ruošimo, mėginimo sukurti prorusišką „pasipriešinimo judėjimą“ [Ukrainoje]“, – sakė kontržvalgybos pareigūnas ir pažymėjo, kad SBU jau pavyko atskleisti apie 2 500 Ukrainoje veikusių rusų agentų.

Abiem UGO pulkininkams pareikšti įtarimai pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius (išdavystė, įvykdyta pagal karo padėtį ir pasirengimas teroro aktui). Be to, iš pareigų atleistas Valstybės saugumo tarnybos vadovas Sergejus Rudis, artimai bendravęs su A. Huku.