„Nors pati solidarumo įmoka kažkaip finansinio stabilumo nepaveiktų, nemanau, kad tai turėtų reikšmingą poveikį investicinei aplinkai, bet tas neapibrėžtumas, kad ir tai, kad gali taip gana greitai atsirasti siūlymai, jis tikrai neprisideda prie mūsų jurisdikcijos palankesnio vertinimo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Iš vienos pusės yra labai aiškūs gynybos finansavimo poreikiai. Mes matome, kad tie (bankų – BNS) pelnai toliau lieka aukšti, bet reikia suprasti, kad tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis. Jo reikšmė yra mažėjanti“, – kalbėjo LB vadovas.

Anksčiau G. Šimkus sakė, kad bankų solidarumo įnašas blogintų šalies investicinę aplinką, jeigu jis būtų ne laikinas, o  įnašo galiojimo laikinumas – dveji metai – yra „labai svarbi ašis“. 

Mes matome, kad tie (bankų – BNS) pelnai toliau lieka aukšti, bet reikia suprasti, kad tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis. Jo reikšmė yra mažėjanti.

 

G. Šimkus balandį sakė, kad įnašas sudarytų apie 1,5 proc. BVP, tačiau, pasak jo, lėšų gali būti surinkta ir mažiau, ir daugiau: „Priklausys nuo infliacijos pokyčių, nuo ECB sprendimų“. 

Solidarumo mokesčio, kurio už 2025-uosius numatyta surinkti apie 60 mln. eurų, pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.

G. Šimkaus teigimu, Vyriausybės siūlymas papildomų lėšų gynybai surinkti 1 proc. procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą nebuvo kovą centrinio banko pristatytų „prioritetinių siūlymų viršuje“.

„Didinant mokesčius labai vertėtų peržiūrėti, kokios yra mokestinės lengvatos ir įvertinti jų reikalingumą“, – pirmadienį sakė G. Šimkus.

Tuo metu Finansų ministerijos siūlomo dalies draudimo sutarčių apmokestinimo modelio, pasak G. Šimkaus, centrinis bankas dar nėra įvertinęs. Jo atstovai ketina dalyvauti dėl šios įmokos vykstančioje rinkos konsultacijoje. 

„Jeigu būtų lengvi sprendimai, jie jau būtų priimti. Reikia pripažinti, solidarumo mokesčio pratęsimui ir įvedimui bankų sektorius taip pat prieštaravo“, – teigė G. Šimkus, paklaustas apie draudimo rinkos dalyvių nepritarimą siūlomai įmokai.

Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Gynybos fondą taip pat sudarytų vieneriems metams siūlomas pratęsti laikinasis bankų solidarumo įnašas – jį Seimas skubos tvarka priėmė svarstyti praėjusį ketvirtadienį.

Tuo metu dėl dalies draudimo sutarčių mokesčio šiuo metu dar vyksta konsultacijos, todėl su juo susiję projektai kartu su Gynybos fondo paketu nėra įregistruoti. Šis mokestis, jei būtų priimtas, įsigaliotų tik nuo 2025-ųjų vidurio.