Dokumentu siekiama, kad Lietuva 2050 metais taptų visiškai energetiškai nepriklausoma. 

Už balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 26 susilaikė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad strategijos priemonių įgyvendinimo nauda bus didelė, pirmiausia mažės energijos kainos gyventojams.

„Naudos tikrai milžiniškos“, – Seime sakė ministras. 

Strategijoje iškeliami keturi pagrindiniai tikslai – užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams, pasiekti 100 proc. klimatui neutralios energijos Lietuvai ir regionui (tapti eksportuotoja), pereiti prie elektros ekonomikos ir vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę ir užtikrinti energijos išteklių prieinamumą vartotojams. 

Iki 2030 metų planuojama išvystyti 4,5 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių. 

Siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialią ir didinti biometano gamybą, kuri sudarytų apie 1,4 TWh 2030 metais. 

Siekiant gerinti gyventojų gerovę, pastatuose ketinama skatinti diegti šilumos siurblius vėsumai. Planuojama, kad iki 2030 metų bus įdiegta apie 15 MW galios tokių siurblių.

2030 metais visa suvartojama elektra turėtų būti iš AEI, o transporto sektoriuje – ne mažiau kaip 15,8 proc. 

2050 metais tikimasi, kad 40 proc. visų namų ūkių Lietuvoje naudos centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, o 60 proc. – šilumos siurblius arba kitą technologiją, naudojančią elektros energiją, be to, transporto sektoriuje 80 proc. viso transporto bus elektrifikuota, o 20 proc. naudos vandenilį ar išvestinius jo produktus.

Viešai prieinamų įkrovimo prieigų 2030 metais turėtų būti bent 6 tūkstančiai.