Apie tai LNK studijoje žurnalistė pasikalbėjo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene.

„Turbūt galima sakyti, kad tikrai esame galbūt ne visai atidūs arba ne visai įvertiname, kiek yra saugu. Kartais galvojame, vaikas per mažas arba per didelis. Naujausias atvejis – ketverių metų mergaitė iškrito iš antro aukšto, lyg buvo ir tinklelis, bet tiesiog ėjo, praėjo. Vaikai, ypač mažo amžiaus, yra labai smalsūs, nori išeiti į balkoną, pasižiūrėti pro langą, užsilipti ant kėdės. Jie ir sumanūs, ir smalsūs, tad tokių atvejų turime keturis penkis per metus ir kiekvienas atvejis tikrai yra labai skaudus“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką rodo tai, jog, nepaisant, kad visuomenė po truputėlį keičiasi, požiūris į vaikų auginimą kinta, ir saugumu yra rūpinamasi daugiau, tokių atvejų vis tiek pasitaiko kiekvienais metais?

– Turbūt čia – žmonių budrumas. Nuolat reikia priminti apie tai. Matome, kad žiemą tokių atvejų nebūna. Tačiau vasarą, tik atšilus orams, ypač gegužę, kai atsidarome langus, vediname namus, (tokių atvejų vis dar pasitaiko). Todėl turime kiekvieną kartą įvertinti, ar vaikui yra saugu, pasikalbėti su vaikais ir visą laiką išlikti budriems.

– Tikriausiai yra visiškai normalu, kad paskendę savo buityje, darbuose ne visada galime sekti savo mažylį. Kokių dar patarimų tėvams turite? Sakėte, reikia šnekėtis. Nuo kada reikia pradėti vaikus šviesti?

– Aš gal norėčiau kalbėti ne tik apie iškritimą pro langą, bet apskritai apie saugų elgesį. Nuolat turime kalbėtis apie saugų elgesį namuose, kalbėti apie degtukus, aštrius daiktus, apie tuos pačius langus. Turime išlikti budriais, kalbėtis su vaikais, ypač jei paliekame juos vienus namuose. Turbūt kiekvienas vaikas turi savo raidą ir savo supratimą. Kai kurie klausia, nuo kada galima palikti vaiką vieną namuose. Į tai turbūt labai sunku atsakyti apibrėžtai. Kai kurie antrokai, trečiokai nėra pajėgūs likti vieni namuose ir pasirūpinti savimi. Taip, gali būti pusvalandį valandą, bet kai kurie praleisti visą darbo dieną ar pusę dienos tikrai nėra pajėgūs ir nepasiruošę.

– Kaip veikia vaiko teisių sistema, kai vaikas iškrenta pro langą? Kaip dirbama su šeima?

– Kiekvienas atvejis yra individualus. Jeigu vaikas atsiduria ligoninėje ir gydytojai mato, kad galbūt (nelaimė nutiko) dėl nepriežiūros ar galbūt vaikas patyrė smurtą, ar dar kiti rodikliai rodo, kad galbūt šeimai reikia pagalbos, jie informuoja mus. Kalbant apie smurtą, įstatyme nurodyta, kad visais atvejais gydytojai turi pranešti apie nepriežiūrą, psichologinį, seksualinį smurtą. Toks atvejis (vaiko iškritimo per langą, – „Kauno diena“) gali byloti vaiko nepriežiūrą. Tuomet, gavę informaciją, kontaktuojame su šeima, įvertiname situaciją. Jeigu šeimai nereikia pagalbos, tiesiog pasikalbame, kad turime būti atidesni, dėmesingesni. Tačiau būna tokių situacijų, kad vaiko iškritimas per langą yra tam tikras signalas, kad šeimai reikia pagalbos, kad šeima išgyvena sunkumus. Tuomet kreipiamės į savo socialinius partnerius dėl pagalbos teikimo, inicijavimo šeimai.