Įstatymu registruotiems partneriams suteikiamos lygios teisės tvarkyti namų ūkį, suteikiamos mokesčių ir socialinės apsaugos lengvatos, leidžiama skubiai aplankyti ligoninėje.

Tai pirmas kartas, kai Latvijoje teisiškai pripažįstamos tos pačios lyties asmenų poros.

„Partnerystės įstatymo priėmimas yra svarbus ženklas, kad visos šeimos Latvijoje yra saugomos, vertinamos ir pripažįstamos“, – pareiškime teigė LGBTIQ teises ginančios organizacijos „Partners for Life“ vadovas Kasparas Zalitis (Kasparas Zalytis).

„Šis ilgai lauktas momentas teigiamai pakeis daugelio žmonių gyvenimus“, – sakė jis.

Gėjų ir lesbiečių santuokas Latvijos įstatymų leidėjai uždraudė 2005 metais po dešiniųjų ir populistais laikomų politikų pasiūlymo.

Tačiau šalyje požiūris keičiasi. Praėjusiais metais Latvija įėjo į istoriją, kai prisaikdino prezidentą Edgarą Rinkevičių – pirmąjį homoseksualumo neslepiantį bet kurios Europos Sąjungos šalies vadovą.

Pirmoji partnerystė pagal naująjį įstatymą buvo įregistruota vos kelios minutės po vidurnakčio Nacionalinėje bibliotekoje.

Rusų kilmės Maksimas ir latvių kilmės Janis džiaugdamiesi pripažinimu apsikeitė sidabriniais žiedais ir gėrė šampaną.

„Sveikinu jus abu, kurie pirmieji Latvijoje įrodėte, kad kiekvienas turi žmogaus teisę būti laimingas savo santykiuose“, – ceremonijoje sakė teisingumo ministrė Inesė Libina-Egnerė (Inesė Lybinia-Egnerė).

„Teko nueiti ilgą kelią, kol buvo imtasi tinkamų veiksmų. Sveikinu visus, kurie dirbo prie šių pokyčių!“ – E. Rinkevičius rašė socialiniame tinkle „X“.

Latvijoje pasiūlymas dėl partnerystės teisių iš pradžių buvo vertinamas prieštaringai, tačiau 2020 metais sulaukė postūmio, kai jam pritarė katalikų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius.

Tais pačiais metais Latvijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad nesusituokusios poros turi teisę į valstybės pripažinimą.

Visgi naujoji civilinė partnerystė neturi tokių pačių teisinių sąlygų kaip santuoka.

Jie registruojami tik pas notarą, o ne religinių ar civilinių institucijų tvarkomuose registruose.

Partnerystėje taip pat nesuteikiama teisė paveldėti ar įsivaikinti vaikus.

Estija, šiaurinė Latvijos kaimynė, nuo 2016-ųjų pripažįsta tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas, o nuo 2023-ųjų – tos pačios lyties asmenų santuokas, tuo tarpu Lietuva nepripažįsta nė vieno iš šių statusų.