„Rudenį planuojame turėti masinio evakavimo nacionalines pratybas, kurios taip pat leis mums pasitikrinti mūsų pasirengimą“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru Valdu Benkunsku sakė A. Bilotaitė.

„Siekiame, kad savivaldybės būtų pasiruošusios organizuoti evakavimo procesą. Įsivaizduojame, kad didžioji dali evakuotųsi patys, bet 25 procentai turėtų būti evakuojami“, – sakė ministrė.

Pasak jos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su savivaldybėmis rengia masinio evakavimo scenarijų, kuriuo remiantis bus parengtas konkretus planas.

„Tam, kad jis tikrai būtų kokybiškas, esame paprašę savivaldybių pateikti konkrečią informaciją apie jų galimybes, apie lėšų poreikį“, – sakė ministrė.

Pasak ministrės, nacionalinės pratybos būtų rengiamos remiantis šiuo parengtu planu.

A. Bilotaitės teigimu, artimiausiu metu Lietuva taip pat turėtų sulaukti Europos Sąjungos įvertinimo dėl Baltijos šalių evakuacijos galimybių.

„Evakuacijos procesas svarbus ne tik nacionaliniu lygmeniu, perkeliant žmones iš vienos savivaldybės į kitą, bet ir regioniniu mastu. Tikrai koordinuojame savo veiksmus. Esu nusimačiusi susitikimą su Klaipėdos uosto direkcija taip pat aptarti mūsų galimybes“, – sakė ministrė.

„Manau, kad labai svarbu aptarti, įsivertinti ir įsitvirtinti pasirengimą visiems scenarijams, kad nebūtų netikėtumų, jei kažkas nutiktų“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Civilinės saugos programą, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys bei konkrečios priemonės iki 2030 metų, jų finansavimo poreikiai.

Joje yra septyni prioritetai: priedangų infrastruktūros, perspėjimo sistemų plėtra, krizių valdymo ir civilinės saugos bei sveikatos sistemos atsparumo didinimas, pagalbos komandų formavimas, mokymo pajėgumų stiprinimas, pasirengimas Astravo atominės elektrinės galimai avarijai.

Programa šiuo metu svarstoma Seime.

Civilinei saugai daugiau dėmesio imta skirti po Rusijos invazijos Ukrainoje.