Taip bus siekiama, kad darbininkai ir įmonės finansiškai prisidėtų prie karo prieš Ukrainą.

Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Maskvos išlaidos pranoko pajamas dešimtimis milijardų dolerių.

Tai padėjo ekonomikai nepaklusti lūkesčiams dėl gilios recesijos, tačiau taip pat įstūmė biudžetą į retą deficitą.

2023 m. Rusijos biudžeto deficitas siekė maždaug 3,2 trln. rublių (33 mlrd. eurų), o tai atitinka maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Penktadienį V. Putinas pasirašė Rusijos mokesčių kodekso pataisų rinkinį, kuris apima didesnius pajamų mokesčius daug uždirbantiems asmenims ir įmonių mokamus pelno mokesčius.

Šias pataisas Rusijos parlamentas priėmė anksčiau šią savaitę.

„Pakeitimais siekiama sukurti teisingą ir subalansuotą mokesčių sistemą“, – pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai gegužę buvo pristatyti pasiūlyti pokyčiai.

Jis sakė, kad papildomos lėšos sustiprins Rusijos „ekonominę gerovę“, be to, jomis bus prisidėta prie keleto viešųjų investicijų projektų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad didesni mokesčiai, kurie šalies viduje pristatomi kaip „sisteminės reformos“, po įsigaliojimo 2025 m. atneš apie 2,6 trln. rublių.

Kadangi Rusija yra atskirta nuo Vakarų finansų rinkų, o dėl sankcijų buvo įšaldyta apie 300 mlrd. dolerių jos užsienio valiutos atsargų, Maskvos viešieji finansai yra svarbus rodiklis, parodantis, kiek ilgai ir kaip agresyviai Kremlius gali finansuoti savo karą prieš Ukrainą.

Siekdama padengti deficitą, Rusija pastaruoju metu atsigręžė į savo valstybinį turto fondą ir skolinosi iš valstybinių bankų.

V. Putinas gegužę sakė, kad išlaidos gynybai ir saugumui išaugo ir viršija 8 proc. Rusijos BVP.