Atsisakius MBA, iš gyventojų surinktos atliekos nebebūtų papildomai rūšiuojamos, o būtų gabenamos deginti. 

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 65, prieš buvo vienas, o trys susilaikė.

MBA atsisakyti bus galima, kai savivaldybės gyventojų dėka pasieks pakankamą atliekų rūšiavimą ir nebereikės antrinio rūšiavimo šiuose įrenginiuose.

„Iš esmės (pataisos BNS) atveria galimybes savivaldybėms atsisakyti mechaninio biologinio apdorojimo automatinio rūšiavimo įrenginių ir nustatomos sąlygos, kaip ir kada po kalendorinių metų, savivaldybėms pasiekus pakankamą pirminį rūšiavimą, galima būtų savivaldybėms jau nebeturėti antrinio rūšiavimo“, – Seimo posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak jo, jau keturios savivaldybės vykdo europinę užduotį – 65 proc. komunalinių atliekų išrūšiuoja.

„Tai yra įrodymas, kad jau keturios savivaldybės Alytaus regione jau šiandien galėtų sukūrusios infrastruktūrą atsisakyti (MBA – BNS)“, – pranešė ministras.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pareiškė, kad savivaldybės, kurios neįvykdys atliekų rūšiavimo užduočių, bus baudžiamos, o sankcijas bus siekiama nustatyti rudenį.

„Jeigu savivaldybės nevykdys visų planų, tai tada atitinkamai, kaip ir Lietuvai, bus numatytos tam tikros baudos, jeigu įvykdo užduotis, gali pasirinkti rūšiavimo būdą ir visiškai atsisakyti MBA“, – sakė K. Starkevičius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Justinas Urbonavičius teigė, kad atsisakius MBA, sutaupytas lėšas būtų galima „investuoti į pirminį rūšiavimą“.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Kęstučio Mažeikos teigimu, MBA savaime nebebūtų reikalingi, jeigu gyventojai tikrai rūšiuos atliekas „iki tokio lygio, kad iš konteinerių jas bus galima tiesiai vos ne vežti į antrinių žaliavų perdirbimo gamyklas“.

„Bet jeigu (MBA atsisakoma – BNS) tiesiog politiniu sprendimu dėl išskaičiavimų, tai tikrai būtų didžiulė žala. (...) Nors galime ir kritikuoti MBA, kad buvo pastatyti be reikalo, bet šiandien matome, kad tai yra vienintelis būdas šiek tiek motyvuoti žmones rūšiuoti“, – teigė K. Mažeika. 

Mišrios Seimo narių grupės nario Artūro Skardžiaus teigimu, noras sunaikinti MBA atsirado pastačius atliekų deginimo įmones.

„Jos (išrūšiuotos atliekos – BNS) nereikalingos, nes trukdo daryti biznį sudeginimo įmonėmis. (...) Varykime viską į pečius, todėl, kad gausime tam tikrą kiekį šilumos, elektros“, – teigė A. Skardžius.

Jis piktinosi, kad šie įrenginiai specialiai naikinami neinvestuojant į juos.

„Milijardas litų (258,7 mln eurų – BNS) buvo sukišta į MBA statybas. (...) Specialiai yra marinami (MBA  – BNS) tiek per tarifą, tiek per investicijas, reikalingas ir inovacijai, neskiriant jų, tai yra problema. O dabar jau atsirado galimybė jas pačias tiesiog panaikinti“, – kalbėjo A. Skardžius. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė svarstė, kas prisiims atsakomybę už investicijas į MBA.

Pasak jos, MBA norima naikinti, nes daugiausia problemų dėl smarvės skleidimo kelia Kauno įrenginys: „Sakome, kad MBA nereikia, nes vienas Kauno sąvartynas nesusitvarko. (...) Nuvažiuokime į Pasvalį, ten veikia, lygiai taip pat – yra kvapai“.

S. Gentvilas su regioniniais atliekų tvarkymo centrais galimybes uždaryti MBA buvo aptaręs dar 2023 metų pradžioje. Tada jis teigė, kad ši infrastruktūra tampa pertekline.

Atliekų rūšiavimas gyventojų namuose yra vadinamas pirminiu, o rūšiavimas MBA įrenginiuose – antriniu.

2030 metais ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų Lietuvoje turėtų būtų pakartotinai panaudojamos ir perdirbamos, o sąvartynuose pašalinama ne daugiau kaip 5 proc.