„Bandau išlikt diplomatiškas, bet nesu įkvėptas vieno žurnalisto, įsitvirtinusio S. Daukanto aikštėje, pažiūromis. Bijau, kad jis ateities pasaulyje gali priskaldyti dar didesnių malkų ir labai tikiuosi, kad tie balsai aplink prezidentą, kurie žino, kas yra laisvės ir demokratija, o ne tik „Respublikos“ lygio kažkokie apibendrinimai, įtikins prezidentą laikytis tam tikrų dalykų, kurie mums patiems gali išgelbėti laisvę ir demokratiją mūsų regione“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Ž. Pavilionis.

„Nenoriu toliau eiti. Manau, įvykiai parodys patys, kur čia nueis Prezidentūra. Tačiau mes tą balansą, kol esame Vyriausybėje, palaikome ir atlaikome“, – nurodė jis, perklaustas, ar nori pasakyti, jog Prezidentūra linksta Palestinos palaikymo pusėn.

Ž. Pavilionis pabrėžė – stojant į radikalesnio požiūrio pusę Lietuva gali prarasti svarbiausius savo sąjungininkus.

Bijau, kad jis ateities pasaulyje gali priskaldyti dar didesnių malkų ir labai tikiuosi, kad tie balsai aplink prezidentą, kurie žino, kas yra laisvės ir demokratija, o ne tik „Respublikos“ lygio kažkokie apibendrinimai, įtikins prezidentą laikytis tam tikrų dalykų, kurie mums patiems gali išgelbėti laisvę ir demokratiją mūsų regione.

„Kad ir kaip kažkas mums nepatinka, mes turėtume kažkaip jungti tas jėgas. Matote, tie radikalūs sparnai daro viską, kad mes to bendro vaizdo nematytume. O Lietuvoje, aš tikiuosi, kad mes suprasime, kad tiek Izraelis, tiek Taivanas (…), tiek Ukraina yra vieno skrydžio paukščiai“, – pridūrė jis.

Prezidentūra tokių pasisakymų nekomentuoja. [6]

„Pono Pavilionio minčių per pilnatį nekomentuojame“, – Eltai raštu atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

ELTA primena, kad anksčiau šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog siekiant spręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą Lietuva palaiko dviejų valstybių idėją. Visgi, anot jo, kol kas nei Izraelis, nei Palestina toliam sprendimui nėra pasiruošusios.

„Kiekviena valstybė gali spręsti šiuos klausimus taip kaip joms atrodo, bet supraskime, kad šiuo metu šiame regione vyksta karas – žūsta ir kariai, žūsta ir civiliai žmonės. Ir humanitarinė situacija tikrai yra katastrofiška“, – gegužę žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Lietuva iš principo pasisako už dviejų valstybių sprendimą. (...) Taip, tai yra sprendimas, kuris galėtų užtikrinti ilgalaikę taiką. Tačiau šiandien mes matome, kad abi pusės dar nepasiruošusios šitam sprendimui“, – akcentavo jis, pažymėdamas, jog šiuo metu toks sprendimas gali tik dar labiau eskaluoti konfliktą.

Karą Gazos Ruože sukėlė „Hamas“ išpuolis prieš pietų Izraelį praėjusių metų spalio 7 d., kurio metu teroristai nužudė apie 1 160 žmonių, daugiausiai civilių.

Visgi, konfliktui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis daugiau kaip pusę metų, Izraelis sulaukia nuolatinės tarptautinės bendruomenės kritikos dėl didelio skaičiaus civilių aukų.