Taip buvo nutarta antradienį per neeilinį posėdį, kurį inicijavo darbdaviai, su profsąjungomis nepritariantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui kitais metais didinti MMA 12,3 proc. iki 1038 eurų (prieš mokesčius).  

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas aiškino, kad ministerijos siūlymas pateiktas, nes kol vyko derybos dėl Lietuvos banko pateikto siūlymo, kaip didinti MMA , atsinaujino ekonominės raidos prognozės.

Pasak ministro, pagal tas prognozes aišku, kad vidutinis atlyginimas 2026 metais bus didesnis, negu buvo manyta diskusijų dėl MMA pradžioje, todėl MMA dydis 2025–2026 metais irgi turėtų augti šiek tiek daugiau, o ne 10 proc., kad MMA pasiektų 50 proc. vidutinio atlyginimo.  

Trišalės tarybos pirmininkas Arvydas Dambrauskas priekaištavo, kad tarybos nariai patys nesusitardami dėl MMA, jos dydžio nustatymą perdavė ministerijai ir Vyriausybei. 

„Numetam Vyriausybei spręsti ir nepatenkinti, kai ji sprendžia“, – tvirtino jis.

„Jeigu pramonėje yra problemos, įsigilinkite, pagalvokite, kokios tos problemos ir kiek mes galime dasidėti visi bendrai, o ne kiekvienas traukti į vieną pusę, o kitas – į kitą“, – pridūrė Trišalės tarybos vadovas. 

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus siūlė neskubinti sprendimų dėl MMA, o palaukti antro ketvirčio darbo užmokesčio rezultatų. 

„Ir pagal tuos antro ketvirčio rezultatus dėl darbo užmokesčio priimti sprendimus“, – siūlė A. Bartkus.  

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis posėdyje tvirtino, kad verslas „jautriai pergyvena MMA pokyčius“. 

„Nėra vilčių, kad VDU (vidutinis darbo užmokestis – BNS) bus mažesnis, kad galėtume projektuoti mažesnį skaičių (MMA – BNS)“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pareiškė, kad dabartinė MMA nustatymo formulė yra tinkama, o jeigu norima į ją įtraukti našumo rodiklį, apie tai reikia diskutuoti.

„(Reikia – BNS), kad darbdaviai žiūrėtų trupučiuką plačiau, o ne tik apie savo verslą“, – tvirtino K. Krupavičienė.

Pasak jos, apie 20 proc. Lietuvos darbuotojų gaunamas atlyginimas „yra apie MMA“, o 10 proc. uždarbis net nesiekia MMA. 

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė aiškino, kad MMA didinimas kenks maitinimo sektoriui.

„Apyvartos praėjusį mėnesį krito 11 proc., šį o 8 proc. Vartojimas ženkliai krenta. Labai sudėtinga. Bet koks MMA didinimas ves verslą į šešėlį“, – teigė ji.

Trišalė taryba birželį nesutarė, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA.

Profsąjungos siūlė ją didinti 15,7 proc. iki 1070 eurų, o verslo organizacijos – 10 proc. iki 1016 eurų.

Lietuvos bankas (LB) gegužę siūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo. „Sodros“ duomenimis, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių arba 9 proc. visų dirbančiųjų.