Apmąstyti laisvę

Anot „ConTempo“ vadovės ir programos sudarytojos Gintarės Masteikaitės, šiemet Lietuvos kūrėjai pristatys itin plačią kūrybinių idėjų ir raiškos formų paletę.

„Visus menininkus vienija bendrystė nerti į netradicines formas ir kalbėti apie jiems aktualius klausimus, tokius kaip laisvė, bendruomenė, istorija, poezija. Siekiame, kad „ConTempo“ festivalio žiūrovai turėtų galimybę išvysti ne tik jaunus menininkus, bet ir Lietuvoje ir užsienyje pripažintus mūsų kūrėjus ir jų darbus, – sako G. Masteikaitė. – Norime, kad tai, kas yra šiuo metu gyvybingiausia ir aktualiausia, pasiektų ir mūsų žiūrovus, o festivalis jo dalyviams būtų užnugaris ir partneris pristatant premjerinius darbus.“

Lietuviškąją „ConTempo“ sceną šiais metais pažymės iš teatro salių išvedantys, netikėtas erdves prisijaukinę ir įvairias disciplinas talpinantys pasirodymai.

Festivalį atidarys žaismingas ir gyvas aktoriaus, teatro režisieriaus, tarpdisciplininio menininko Pauliaus Markevičiaus („Be kompanijos“) spektaklis „Džiaugsmo upė“.

P. Markevičių kino mėgėjai puikiai pažįsta iš lietuviškuose filmuose – „Kaip išgyventi vasarą“, „Poetas“, „Piligrimai“ – sukurtų vaidmenų, teatrų lankytojai – iš spektaklių „Einu pirkti pieno“, „Café existans“ ir „12 gramų į šiaurę“, už kurį aktorius buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir šio kūrėjo režisuoti performansai, spektakliai ir instaliacijos. „ConTempo“ festivalyje kūrėjas pakvies į patirtinį maršrutą, kuriam vadovaus 2 500 Senamiesčio grindiniu, gatvėmis ir skverais riedančių kamuoliukų. Nubyrantys, sugrįžtantys, besistumiantys į priekį – visai kaip atskiri veikėjai, apmąstantys laisvės ir realumo santykį.

Psilikono sugrįžimas

Muzikalią premjerą festivalyje pristatys Kaune puikiai žinomi, bet ne taip dažnai matomi Psilikono teatro įkūrėjai Auksė Petrulienė ir Darius Petrulis.

Pirmąją projekciją Šilainių kieme ant gyvenamojo devynaukščio sienos prieš dešimtmetį pristačiusių menininkų fokuse iki šiol vyrauja atminties ir aktyvizmo temos. Ne išimtis ir naujausias spektaklis „Širdys ir kaminai“. Liuksemburgo ir Portugalijos fabrikus aplankęs, industrinėms erdvėms skirtas pasirodymas įsikurs istoriniame Ąžuolyno bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje.

Muzikalią premjerą festivalyje pristatys Kaune puikiai žinomi, bet ne taip dažnai matomi „Psilikono teatro“ įkūrėjai Auksė Petrulienė ir Darius Petrulis.

Spektaklis gimė bendradarbiaujant su Kauno avalynės fabriko „Lituanica“ atminimą saugančia bendruomene, kadaise čia dirbusiais žmonėmis. Jų pasakojimai tapo spektaklio scenarijaus pagrindu, o šių istorijų personažai virto miniatiūrinėmis silikono lėlėmis. Pasirodymo „Širdys ir kaminai“ muzikinę idėją sukūrė ir gyvai atliks kauniečiams taip pat gerai pažįstamas atlikėjas Arkadijus Gotesmanas – vienas ryškiausių ir savičiausių Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos perkusininkų.

Beveik prieš du dešimtmečius A. Petrulienės ir D. Petrulio įkurtas Psilikono teatras nuo pat pirmos veiklos dienos stebino novatoriškumu. A. Petrulienės teigimu, netikėtai atrastos silikono savybės – plastiškumas, atsparumas – inspiravo išgryninti naują meno formą. Judinant, spaudžiant tarp dviejų skaidraus organinio stiklo plokščių padėtas figūras išgaunamas ne tik judesys – ekspresyvi ir plastiška medžiaga leidžia perteikti emocijas.

Savo temoms kūrėjai dažniausiai rinkosi tikras istorijas, kurias kurdami atlikdavo savitą socialinį tyrimą, socialinėms problemoms suteikdavo meninį pavidalą.

Po atviru dangumi

Naujas teritorijas tyrinės ir spektaklis „Brūzgynų eilės“, vykstantis ne teatro salėje, o gamtos apsuptyje. Patirtinis, visai šeimai skirtas „Teatro istorijų“ spektaklis-kelionė pakvies pasivaikščioti Kauno ir rajono kraštovaizdžių pažintiniais takais ir miesto labirintais.

Spektaklyje susipažįstama su lietuvių kūrėjų poezija, o stotelėse kuriami gamtos inspiruoti ir aktorių įprasminti stebuklai. „Spontaniškumas, drąsa, pasiryžimas nuotykiui – visa tai tampa spektaklio dalimis. Įtraukti supantį pasaulį – išskirtinė šio žanro specifika“, – sako jo sumanytoja Kristina Mauruševičiūtė.

Į „ConTempo“ atvyksta tarp Vokietijos ir Lietuvos kurianti, festivaliuose visoje Europoje pasirodymus pristatanti choreografė ir atlikėja, buvusi Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja Liza Baliasnaja.

Festivalyje įvyks naujausio jos kūrinio „Chiaroscuro“ premjera. Tai balso ir judesio performansas, kuriame analizuojama baimės raiška visuomenės kūne. Kaip tarpusavyje susiję kolektyviniai agresoriaus, aukos ir gelbėtojo archetipai? Meniniai klausimai ir atsakymai – subtiliai publiką įtraukiančiame, tarp baimės ir nepatogumo balansuojančiame, viešosioms erdvėms įveiklinti skirtame pasirodyme.

Įkvėpta J. Cocteau

Prancūzų menininko, dramaturgo, poeto, dailininko, piešėjo, prozininko, muzikos ir bokso vadybininko Jeano Cocteau gyvenimą pristatys „Auksinio scenos kryžiaus“ laureato, režisieriaus Žilvino Vingelio įkurtas „Kosmos Theatre“.

Tėvo savižudybė, katalikybės ir siurrealizmo įtaka, bokso ir baleto paralelės, priklausomybė nuo opiumo, kelionė aplink pasaulį, hobis groti pianinu, draugystė su ypatingais to meto menininkais, kūryba, poezija, drama, proza, kinas, teatras, cirkas, muzika ir visa kita – pagrindinės J. Cocteau gyvenimo temos, kurios tampa pagrindiniu laboratoriniu principu kuriamo audiovizualinio intermedialaus pasakojimo objektu.

„Spektaklio medžiaga tampa pats J. Cocteau, suvokiant jį kaip tarpdisciplininį menininką, o dar labiau – kaip skirtingų medijų ir disciplinų montažą, – sako Ž. Vingelis. – Padalijus šias disciplinas (kinas, siurrealistiniai objektai, muzika, literatūra, mada ir t. t.) ir atidavus jas kiekvienam iš kūrybinės komandos narių, siekėme šį montažą suskaidyti atgal į atskiras medijas ir montuoti iš naujo į smulkesnių detalių sunkiau atpažįstamus ir stambesnių detalių lengviau atpažįstamus intermedialius numerius.“

Kūrybinė komanda ieškojo netiesioginių sąsajų, paralelių, poetinių paradoksų, kurie įsteigtų simbolinę giminystę tarp už kūrinio ribų nieko bendro neturinčių temų, vaizdinių ir simbolių.

Premjera „Diletantas“ – medijų meną, animaciją, draminę vaidybą, mechanizuotą scenografiją, lėlių ir objektų teatrą, garso erdvę ir kitas šiuolaikinio teatro priemones jungiantis pasirodymas, kurio centre – aktorė Airida Gintautaitė.