Jau nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios konservatorius Laurynas Kasčiūnas ragino pasienyje su Rusija ir Baltarusija statyti įtvirtinimus. Tačiau kariuomenė nepritarė, esą įtvirtinimai yra atgyvena, trukdytų ir NATO įgyvendinti gynybos planus.

„Mes negalime būti kažkokie įsikasę į žemę“, – teigė Valdemaras Rupšys.

L. Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru ir pasikeitus kariuomenės vadui, fortifikacijos jau vertinamos priešingai [5] – kaip būtinos. Kariuomenė pritaria, sako, kad derinta su NATO planais.

„Ir kariuomenė atliko analizę, yra vietų, kurias reikės nuolat fortifikuoti“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybėje pristatytas planas – Lietuvos gynybos linija. Pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija bus ruošiamos barikados, per 10 metų planuojama išleisti daugiau nei pusę milijardo eurų.

„Per dešimtmetį planuojama 600 milijonų eurų. Aišku, didžioji dalis yra minavimo pajėgumui“, – nurodė L. Kasčiūnas.

Bus kuriama beveik 30 parkų, kuriuose bus kaupiami betono blokai, metalo kliūtys priešui stabdyti. Teigiama, kad juos gamins Lietuvos įmonės.

Per dešimtmetį planuojama 600 milijonų eurų.

„Dauguma tų dalykų bus prie pasienio. Kai žvalgyba uždega indikatorių, būtų galima greitai prie tų arterijų visa tai perkelti“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Vienas toks parkas pristatytas dar pernai. Nuo šių metų sausio, skirta ir 18 milijonų eurų, kaip naudojami pinigai gynybai, sunku nuspręsti.

Buvęs ministras Arvydas Anušauskas metų pradžioje sakė, kad fortifikacijų perkama daug.

„Šiais metais, neįvardinsiu tų priemonių, įsigyjame didelius kiekius“, – anksčiau šnekėjo A. Anušauskas.

L. Kasčiūnas tikina, kad nerado nė vieno A. Anušausko pirkimo fortifikacijų parkams.

„Visa tai buvo galima padaryti greičiau, kontraktų nebuvo“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Taip pat bus ruošiamasi greitai sunaikinti svarbius pasienio tiltus ir kelius, kad rusai greit nepersikeltų. Bus įrengiamos ertmės sprogmenims.

„Matyt, negalima identifikuoti ir pasakyti konkrečių vietų. Noriu pažymėti, kad mūsų pasieniečiai kartu su kariuomenės inžinieriais bendradarbiauja“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Daugybę tiltų ar žiedų Lietuvoje reikia stiprinti – jie per maži arba per silpni NATO technikai.

Rusų karinės logistikos ašis – geležinkeliai, apie bėgių fortifikavimą nekalbama.

„Geras klausimas. Tai, be abejo, irgi yra viso gynybos plano dalis. Yra konsultuojamasi su kariuomene ir Krašto apsaugos ministerija“, – nurodė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Upėse ir upeliuose bus įrengiamos brastos. Pasienyje planuojama gilinti melioracijos griovius, kad jie taptų prieštankiniais. Kariniais tikslais pasienyje bus sodinami nauji miškai arba medžių alėjos palei kelius, o esančių miškų nebekirs.

„Pasienyje, 20 kilometrų ruože, neliesti miškų, uždrausti plynus kirtimus“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Taip pat bus perkama minų – sausumos, jūrinių. Būtent minoms ketinama išleisti daugiausiai pinigų – apie 400 iš 600 milijonų eurų.

Turbūt pirmą kartą viešai pasakoma nemaloni, bet uždaruose posėdžiuose seniai įvardijama realybė: kariuomenėje – didžiulis amunicijos trūkumas.

Tų pačių minų, ne tik jų, trūksta net pirmiems mūšiams, nekalbant apie strategines atsargas karui.

„Minavimas iki šiol nebuvo stiprioji pusė atsargų prasme, su kuo eina į mūšį ir gali naudoti ir sukaupti reikiamus rezervus, strateginius, operacinius, neliečiamus“, – aiškino kariuomenės Gynybos štabo valdybos viršininkas Darius Meilūnas.

Kai gynyboje dabar daug prioritetų, kariuomenė sako, kad iki šiol trūko politinio dėmesio sparčiau kaupti atsargas.

„Iš to, ką gali kariuomenė padaryti, ji nebuvo įgali be papildomų resursų, finansavimo, tarpinstitucinio kalbėjimosi, vyriausybinio lygmens lyderystės“, – kalbėjo D. Meilūnas.

Stiprinti pasienį planuoja ir latviai, estai, lenkai. Anot krašto apsaugos ministro, visos šalys atskirai sprendžia dėl priemonių.