Pigiau – pietinėje dalyje

Šiuo metu pigiausiai būstą klaipėdiečiai gali įsigyti pietinėje miesto dalyje.

Ten, pasak įmonės „Pamario NT“ vadovės Audronės Užandienės, vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1,2 iki 2 tūkst. eurų.

Visai prastos būklės buto kvadratinis metras gali kainuoti ir 1 tūkst. eurų. Bet tokios žemos kainos fiksuojamos retai.

„Pigiausi būstai, aišku, – pietinėje miesto dalyje, brangesni butai yra šiaurinėje, o brangiausi – centre, senamiestyje. Viskas priklauso nuo daugybės dalykų. Jeigu namas nerenovuotas ir bute nėra atlikta remonto, kaina bus ženkliai mažesnė. Tačiau jeigu namas renovuotas ar naujesnės statybos, tada kaina iš karto kyla. Kartais žmonės butus parduoda dar ir su likusia renovavimo darbų skola“, – pasakojo A. Užandienė.

A. Užandienė teigė, esą, nors pietinėje dalyje butų kainos yra žemesnės, kaina gali keistis ir dėl būsto būklės.

Pavyzdžiui, kvadratinis metras gali kainuoti ir nuo 2 tūkst. eurų, jeigu bute atliktas kapitalinis remontas, nepaisant to, kad butas yra senos statybos name ir be renovacijos.

Perka: pietiniame uostamiesčio rajone butai įsigyjami dažniausiai, kadangi jų kainos čia prieinamiausios. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tik kambarys bendrabutyje

Vidutiniškai uždirbantys klaipėdiečiai būstą įsigyja dažniausiai pietinėje miesto dalyje, o pasiturinčios jaunos šeimos dažniausiai butus nusiperka šiaurinėje dalyje – Kretingos gatvėje, Dragūnų kvartale.

„Šiaurinėje miesto dalyje daug parkų, pasivaikščiojimo takų, netoli ir jūra. Ši vieta šeimoms tinkamiausia, bet ir brangiausia. Šeimoms, kurios gali įsigyti gerus butus tokiose vietose padeda tėvai arba jie sutaupo didesnį pradinį įnašą ir taip gauna paskolas geromis sąlygomis“, – paaiškino A. Užandienė.

Vadovė svarstė, esą nusipirkti butą Klaipėdoje asmeniui, gaunančiam minimalų atlyginimą, veikiausiai neįmanoma. Realiausia galimybė įsigyti kambarį bendrabutyje.

„Jeigu asmuo turi pradinį įnašą, geras ir stabilias pajamas, tada jam nėra sunku nusipirkti butą. Tačiau gaunant minimalų atlyginimą, geriausiu atveju pavyktų nusipirkti nedidelį kambarį bendrabutyje su bendro naudojimosi patalpomis, o ir bankai suteiktų tik vartojimo paskolą su didelėmis palūkanomis“, – kalbėjo specialistė.

Paramos visiems neužteks

Jaunosios šeimos gali kreiptis ir į savivaldybę, prašyti paskatos pirmajam būstui įsigyti.

Tačiau tokiu atveju reikia atitikti reikalavimus, o ir kelios dešimtys šeimų tokios paramos laukia eilėje.

Palaipsniui jaunoms šeimoms didės galimybės įsigyti butą. Tačiau šiandien dviem už minimalų atlyginimą dirbantiems žmonėms būsto įsigyti realiai neįmanoma.

Klaipėdos savivaldybė šiais metais išdavė 42 pažymas, patvirtinančias teisę į paramą būstui įsigyti. Iš jų 7 pažymos buvo pateiktos jaunoms šeimoms. Daugiausia – 16 pažymų išduota mamoms, vienoms auginančioms vaikus.

Pernai buvo išduotos 67 pažymos, iš jų 31 – jaunoms šeimoms.

Šiuo metu 26 jaunos šeimos dar laukia pažymų, pasak savivaldybės administracijos, baigėsi šiems metams skirtas finansavimas, todėl paramos liko laukti dar maždaug 80 asmenų.

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijomis šiais metais jau pasinaudojo keli šimtai jaunų šeimų, o praėjusiais metais savivaldybė suteikė kompensaciją 565 jaunoms šeimoms, maždaug 3,3 tūkst. asmenų.

Bandė pritraukti ir specialistus

Dar prieš dvejus metus Klaipėdos savivaldybės tarybos nutarimu buvo priimta aukštos kvalifikacijos specialistams suteikti paskatą, kuri padengtų dalį gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, taip siekiant pritraukti daugiau jaunųjų specialistų į uostamiestį.

Aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių pareigybė atitinka savivaldybės patvirtintą prioritetinių profesijų sąrašą, taikoma tikslinė paskata ir skiriama iki 2 tūkst. eurų.

Kaip teigė savivaldybės Ekonominės plėtros grupės atstovai, nuo 2022 metų šia paskata pasinaudojo tik 17 į Klaipėdą atvykusių gyventi ir dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų.

2022 metais atvyko 9 specialistai. Pernai – 5 specialistai, o šiais metais iki liepos mėnesio paskata pasinaudojo tik keli specialistai, dar du asmenys esą gavę konsultaciją, rengiasi teikti paraišką.

Nors atvykstančių jaunųjų specialistų skaičiai ir nestebina, tačiau, pasak Ekonominės plėtros grupės atstovų, gavę paskatas asmenys, kuriems jau pasibaigę sutartiniai įsipareigojimai, vis dar gyvena, kuria šeimas ir dirba uostamiestyje ir esą kol kas nesiruošia keisti gyvenimo sąlygų.

Edmundas Jankus / I. Liškevičiūtės nuotr.

Situacija pasikeitė

Pasak A. Užandienės, lyginant su tuo, kas buvo prieš maždaug 10 metų, šiuo metu situacija visiškai pasikeitusi. Ženkliai sumažėjo būsto su paskolomis įsigijimas, esą bankai į šį reikalą žiūri atsakingiau.

Vis dėlto klaipėdiečiai būstus aktyviai perka ir toliau.

„Šiandien turime sugriežtintas bankų taisykles, kredito istorija nebuvo taip stebima, ir paskolos, kreditai buvo išduodami lengviau. Taip pat buvo lengviau gauti geriau apmokamą darbą. Bet pastebiu, nors situacija ir sudėtingesnė – pirkimo tempas yra sulėtėjęs, tačiau uostamiestyje būstus gyventojai ir toliau perka, domisi ir sodais, ir žemės sklypais“, – kalbėjo brokerė.

Šiaurinėje miesto dalyje daug parkų, pasivaikščiojimo takų, netoli ir jūra, ši vieta šeimoms tinkamiausia, bet ir brangiausia.

Galimybė atsiras vėliau?

Įmonės „Gijoneda“ direktorius Edmundas Jankus patikino, kad įsigyti būstą visais laikais buvo reali galimybė, tačiau viskas priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba.

„Šiuo metu palūkanos nėra mažos, centrinis bankas vieną kartą jas jau sumažino, iki metų galo galbūt sumažins ir iki 1 procento, palaipsniui jaunoms šeimoms didės galimybės įsigyti būtą. Tačiau šiandien dviem už minimalų atlyginimą dirbantiems žmonėms būsto įsigyti realiai neįmanoma“, – aiškino E. Jankus.

Dėl šios priežasties klaipėdiečiai labiau linkę nuomotis būstą, kadangi jį įsigyti – kur kas sunkiau, o nuomos paklausa, kaip teigė direktorius, visada išlieka tokia pati.

E. Jankaus teigimu, retas atvejis, kai jaunos šeimos pasinaudoja savivaldybės siūlomomis paskatomis.

„Dauguma į mus kreipiasi jau žinodami, ką gali pasiūlyti bankas. Savivaldybės siūlomomis paskatomis jie veikiausiai nepasinaudoja, nes nežino apie tokias galimybes arba neatitinka nustatytų kriterijų“, – kalbėjo direktorius.

Jis pastebėjo, jog tik ką universitetą baigę specialistai rankoje gal ir turi bakalauro diplomą, tačiau patirties ir susiformavusių darbo įgūdžių veikiausiai dar ne.

Kaip teigė E. Jankus, didžioji dalis baigusiųjų universitetą pradeda dirbti tik už minimalų atlyginimą su nežymiais priedais ar paskatinimo užmokesčiais, todėl įsigyti būstą šiuo metu jaunoms šeimoms iš tiesų tampa tikru iššūkiu.