Gerokai iki prasidedant koncertui, iš laivo ėmė sklisti ukrainietiškų patriotinių ir lietuvių liaudies dainų įrašai. Taip norėta praeiviams pranešti, kad šioje vietoje jie netrukus išgirs gyvą koncertą.

Šį ženklą išgirdo ir artimiausio daugiabučio namo vienas gyventojas. Jis išnešė į balkoną Ukrainos vėliavą ir išskleidė ją, taip dar labiau sušildydamas besirenkančių klaipėdiečių nuotaiką.

Piotro Čaikovskio Nacionalinės muzikos akademijos berniukų ir jaunimo choras dainavo patriotines dainas, giedojo ukrainiečių bei Europos tautų bažnytines giesmes.

Vaikinai atliko ir lietuvių liaudies dainą, už tai klausytojai apdovanojo juos pasveikinimo šūksniais bei plojimais.

„Sūduvis“ tapo paskutine vieta, kur šis choras koncertavo Lietuvoje. Jie lankėsi Vilniuje, Zarasuose bei keliuose kituose Lietuvos miestuose ir visur buvo šiltai sutikti. Choro nariai netrukus grįš namo.

Ukrainos nacionalinės P. Čaikovskio muzikos akademijos choro dirigavimo profesorė, nusipelniusi Ukrainos meno veikėja, filosofijos mokslų daktarė, Klaipėdoje koncertavusio choro vadovė Alla Sheiko pasakojo, kad iki karo chorą sudarė per 40 jaunuolių ir berniukų. Prasidėjus karui dalis jų išvyko su tėvais ten, kur saugiau.

Trys 20-mečiai jaunuoliai, kurie chorą pradėjo lankyti dar būdami visiškai maži, išėjo ginti savo tėvynės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. Todėl koncertuodami choro nariai renka paramą, kuri visa bus skiriama šiems vaikinams paremti.

Klaipėdiečiai taip pat prisidėjo prie šios aukos.

Šis choras yra pelnęs ne vieną aukštą titulą įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, klaipėdiečiai turėjo progą įsitikinti jo profesionalumu.

Koncerto pabaigoje choras giedojo Ukrainos himną, ne vieno klausytojo akyse sužino ašaros, o pabaigoje atsakas į šūkį „Šlovė Ukrainai“ buvo kupinas ryžto ir tvirtybės. Žodžiai „Šlovė didvyriams!“ nuskambėjo iki kito Dangės kranto.