Centrinis bankas ketvirtadienį pranešė Finansų ministerijai pasiūlęs tai numatančius Mokėjimo įstatymo pakeitimus.

„Siekiame suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir aiškumo vartotojams – kad jie galėtų pasirinkti būtent jiems reikalingas paslaugas ar paslaugų krepšelius, o mokėjimo paslaugų teikėjai vienašališkai negalėtų primesti produktų ar paslaugų, kurių vartotojams nereikia“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Centrinis bankas siūlo žmonėms sudaryti galimybę naudotis mokėjimo sąskaita ir paslaugomis atskirai, numatyti, kad bankai negalėtų vienašališkai teikti susietų ar sugrupuotų paslaugų be žmogaus sutikimo.

Taip pat siūloma įpareigoti bankus klientams aiškiai ir suprantamai pateikti informaciją apie paslaugų įkainius tiek kai jos susiejamos arba sugrupuojamos, tiek kai įsigyjamos atskirai.

Siekiame suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir aiškumo vartotojams – kad jie galėtų pasirinkti būtent jiems reikalingas paslaugas ar paslaugų krepšelius (...)

 

Pasak LB, dažniausiai į krepšelį įtraukiamos tik mokėjimo paslaugos – sąskaitos tvarkymas, lėšų pervedimai, mokėjimo kortelė, grynųjų pinigų operacijos, tačiau pastaruoju metu į jį įtraukiamos ir nesusijusios paslaugos, pavyzdžiui, draudimas.

Tokios paslaugos gali būti grupuojamos jas įsigyjant atskirai, bet galbūt brangiau, arba susiejamos ir jas galima įsigyti tik kartu.

„Jei su mokėjimo paslaugomis nesusiję produktai ar paslaugos nėra reikalingi vartotojui, jis iš esmės neturi galimybės jų atsisakyti, kartu neatsisakydamas ir mokėjimo paslaugų, negauna informacijos, kiek jos kainuotų atskirai“, – teigė centrinis bankas.

SEB bankui balandį atnaujinus paslaugų planus, mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainis nuo balandžio 9 dienos padidėjo nuo 0,8 iki 2 proc. išimamos sumos. Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė tuomet BNS teigė, kad dalį įkainių bankas pakeitė atnaujintus planus papildžius naujomis momentinio ir pirkinių draudimo paslaugomis.

Vis dėlto centriniam bankui tokį planų keitimą įvertinus kaip netinkamą, SEB jo terminą birželį atidėjo iki Naujųjų metų, o įkainių didinimą daliai klientų – iki rudens.

LB tuomet teigė, kad ne visi SEB klientai buvo išsamiai informuoti apie vienašališkus sutarties sąlygų pakeitimus bei jų teisę nutraukti sutartį jiems nesutinkant su pakeitimais. Keisdamas planus, anot LB, komercinis bankas pirmiausia turėjo pasiūlyti vartotojams patiems pasirinkti vieną iš naujų planų, o ne parinkti jį už klientą.