Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija teigė, kad tarša susidarė dėl durpynų ir miško gaisrų regione bei rudeninių temperatūros svyravimų.

Sostinė pabudo apimta tiršto smogo, ore tvyrojo aitrus liepsnojančių gaisrų kvapas. Kai kurie žmonės vaikščiojo su kaukėmis.

Ankstyvą penktadienį Šveicarijos bendrovės „IQAir“, kuri realiuoju laiku stebi oro kokybės lygį, sudarytame labiausiai užterštų didžiųjų miestų sąraše Ukrainos sostinė atsidūrė pirmoje vietoje. Nuo to laiko oro kokybė atrodė šiek tiek pagerėjusi, nes vėliau dieną miestas reitinge nukrito.

Vietos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos departamentas teigė, kad „tikėtina to priežastis – gaisrai Kyjivo regione“.

Pranešama apie gaisrus Vyšhorodo rajone, esančiame maždaug už 20 km į šiaurę nuo sostinės.

Pareigūnai įspėjo apie padidėjusią tokių dalelių kaip dulkės, suodžiai ir dūmai, koncentraciją ore. Kai kuriuose miesto rajonuose oro užterštumo lygis pasiekė maksimalią 100 balų skalės ribą.

Nors žmogaus sukelta klimato kaita tiesiogiai nesukelia gaisrų, ji gali padidinti gaisrų pavojų, nes dėl šylančios temperatūros ir vis mažėjančios oro drėgmės, gamtiniai gaisrai gali lengviau plisti.

Vašingtone įsikūrusios ne pelno organizacijos „World Resources Institute“ duomenimis, pastaraisiais metais miškų gaisrų visame pasaulyje padaugėjo: 2023-iaisiais išdegė beveik dvigubai daugiau miško ploto nei prieš 20 metų.

Kyjivo gyventojams buvo patarta uždaryti langus, riboti laiką lauke, gerti daug vandens ir naudoti oro valytuvus.

„Ypatingą dėmesį į šias rekomendacijas turėtų atkreipti žmonės, sergantys kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligomis“, – teigiama ukrainiečių Ekologijos ministerijos pranešime.

Rudeniniai temperatūros svyravimai sulaiko kenksmingas medžiagas ore, todėl didėja tarša ir prastėja oro kokybė, pridūrė ministerija.