Jos teigimu, pastaraisiais metais didėjanti stumbrų populiacija ėmė kelti iššūkių gyventojų turtui ir saugumui. Išsiplėtus stumbrų reguliariai lankomam plotui sulaukta skundų, kad dalis jų iš Kėdainių rajono persikėlė į Kauno rajoną bei pradėjo kelti pavojų – gyvūnai lankosi prie magistralinių kelių, daro žalą žemės ūkio pasėliams.

„Stumbrų populiacijos augimas Lietuvoje yra reikšmingas gamtosaugos pasiekimas, o tai, kad esame penktoje vietoje Europoje pagal stumbrų skaičių, rodo mūsų sėkmę atkuriant šią rūšį. Tačiau svarbu užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės gyventojų saugumui ir žemės ūkiui. Todėl perkeldami dalį stumbrų į Dzūkijos nacionalinį parką ne tik stabilizuosime bandos dydžio augimą, bet ir užtikrinsime gyventojų bei jų turto saugumą“, – pranešime sakė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Anot Aplinkos ministerijos, laisvėje gyvenančių stumbrų populiacija šalyje sparčiai auga – 2023 metų pabaigoje jų skaičius siekė 293.

Stumbrų apsaugos planas numato, kad Lietuvoje turi būti išlaikoma ne mažiau nei 180 individų populiacija, išsidėsčiusi įvairiose vietovėse, kad būtų užtikrinta palanki rūšies apsaugos būklė.

Atrinktoje naujoje teritorijoje, Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, plyti didesni miškų masyvai, upių slėniuose yra ūkiškai nenaudojamų ganyklų, gyvūnai galės patenkinti ne tik biologinius poreikius, bet ir nekels grėsmės gyventojams ir žemės ūkio pasėliams. 

Taip pat Dzūkijos nacionaliniame parke jau lankosi stumbrai, ne tik išleisti iš stumbryno, bet, spėjama, atklydę iš Lenkijos ar Baltarusijos, todėl čia stumbrams atsivers galimybė užmegzti genetinius ryšius su Baltarusijos ir Lenkijos stumbrų populiacijomis, o tai svarbu rūšies gyvybingumui ir genetinei įvairovei palaikyti.