Pirmą kartą tokio tipo pratybose dalyvavo ne statistai, o žmonės su realiomis negaliomis, senelių namuose gyvenantys žmonės.

„Mūsų tikslas buvo išsitestuoti, nes niekada Lietuvoje nėra buvę pratybų, kai žmonės realiai turi negalią, ar tai judesio, ar kitų ligų. Čia mums labai svarbu pasitikrinti, ar mes gebame, ar mes turime įrangą, ar mes turime žmones, personalą“, – žurnalistams antradienį Nacionaliniame krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Tik vienas iš pratybų elementų

Iš viso šioje pratybų dalyje dalyvavo 160 žmonių.

„Norėjome, kad būtų pilnas sąstatas, (...) nes geležinkelių potencialas išvežti žmones yra didžiulis, per vieną etapą – nuo penkių iki šešių valandų trunka – yra 17 tūkst. žmonių, tai lyginant su autobusų gebėjimais, tai yra visiškai kitos galimybės“, – dėstė V. Vitkauskas.

Anot jo, Vilniaus mieste žmonių su negalia, kuriuos reikėtų tokiu būdu evakuoti, yra apie du tūkstančius.

Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovas Justinas Vasiliauskas pasakojo, kad „maltiečių“ vaidmuo krizės atveju būtų neįgaliems žmonėms ir ligoniams pasiekti traukinius, užtikrinti vandenį, šiek tiek maisto.

„Viskas praėjo ganėtinai sklandžiai, kiek gali praeiti“, – pratybas apibūdino J. Vasiliauskas.

Anot jo, pratybose dalyvavo 22 „maltiečiai“, iš viso tarnyboje yra apie 1,5 tūkst. savanorių, krizės atveju būtų pasitelkiami keli šimtai savanorių.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus sako, kad geležinkeliai šiemet dalyvauja jau penktose pratybose, kuriose didina personalo parengtį ruoštis krizėms.

„Mūsų personalas yra pasiruošęs išvežti Lietuvos gyventojus iš teritorijų, iš kurių būtų poreikis evakuotis. (...) Tam ir yra pratybos, tam yra ir LTG grupėje pasirengti veiklos tęstinumo darbai, mes didiname viso personalo pasirengimą, esame įvedę privalomus mokymus visiems savo darbuotojams, vertiname, kad šiandien LTG grupėje virš 5 tūkst. darbuotojų yra susipažinę su mobilizacijos tematika ir parengtumu netikėtiems įvykiams“, – teigė G. Šečkus.

Pratybos „Vyčio skliautas 2024“ antradienį prasidėjo 6 val. ryto, ligonių ir žmonių su negalia evakavimas traukiniais – tik vienas iš jų elementų.

„Taip pat turime logistinę operaciją Klaipėdoje su laivais, mes turime priimti pajėgas iš mūsų sąjungininkų“, – pasakojo NKVC vadovas.

„Mes čia visi mokomės, toks tikslas yra, kad pamatytume, ką galima būtų patobulinti ateityje“, – pridūrė jis.

Aktyvuotas operacijų centras

Pratybų metu antradienį aktyvuotas ir Valstybės mobilizacijos operacijų centras (VMOC). Jis įsteigiamas paskelbus mobilizaciją ir yra atsakingas už visų šalies institucijų veiklos koordinavimą, užtikrinant būtiniausių paslaugų gyventojams tiekimą, resursų telkimą, infrastruktūros priežiūrą.

„8 valandą ryto rinkosi VMOC, kurį įeina praktiškai visų ministerijų ir žinybų atstovai, mes ten derinamės tam tikrus klausimus jau konkrečiai, kur prioritetizuoti kokią veiklą, buvo ir šitas pratybų segmentas aptartas, kiek žmonių evakuojame, kur juos priimame, ar institucijos pasiruošusios ir panašiai“, – dėstė V. Vitkauskas.

„Didelis darbas institucijoms, nes bus tokių klausimų, kur mes negalėsime visų užduočių tenkinti, reikės rinktis prioritetus, ką darom, ko nedarom. Čia yra sunkiausios tos dilemos, kur pratybos mums parodo tuo gebėjimus greitai priimti sprendimus“, – pridūrė jis.

VMOC vadovauja Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, jis renkasi du kartus per dieną.

Pirmadienį prasidėjusios pratybos vyks iki ketvirtadienio. Anot V. Vitkausko, vienos pratybų dienos scenarijus apima dešimt dienų realaus laiko.

Pagrindinis pratybų „Vyčio skliautas 2024“ tikslas yra įvertinti valstybės mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai ir vykdant gyvybiškai svarbias funkcijas kritiniu momentu.

Tokio masto pratybos Lietuvoje vyks pirmą kartą, prieš pratybas skelbta, kad juose dalyvaus apie tūkstantį valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei savanorių.