Ką tyliai kalba uostininkai

Nepaisant bendros krovinių krizės rytinės Baltijos jūros regione Klaipėdos uostas demonstruoja raumenis prieš Latvijos uostus.

Visi trys Latvijos uostai šiemet per 8 mėnesius krovė 21,38 mln. tonų krovinių, o Klaipėdos uostas vienas pats per tą patį laiką krovė 22,32 mln. tonų.

Jei ne Lietuvos Vyriausybės per pastarųjų ketverių metų kadenciją padarytos rimtos ekonominės klaidos, Klaipėdos uosto krova po 8 mėnesių galėjo siekti apie 35–37 mln. tonų.

Apie tai tyliai kalba ir patys uostininkai, tik nedrįsta viešumoje, mat Lietuvoje, anot vieno kunigo, daugiau kaip 80 proc. žmonių bijo pasakyti tiesą, ypač jei tai susiję su valdančiąja dauguma.

Tiesa yra tokia, kad Lietuva, tiksliau jos valdžia, savo noru atsisakė baltarusiškų krovinių tranzito per Klaipėdos uostą. Visas baltarusių tranzitas nukeliavo į Rusijos uostus. Baltarusija tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Ypač keista padėtis dėl kalio trąšų. Kol „Belaruskalij“ trąšos keliavo per Klaipėdos uostą, jos veikė kaip konkurencinis įrankis prieš Rusijos „Uralkalij“ trąšas.

Kai Lietuvos valdžia atsisakė „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Klaipėdos uostą, jos pasuko į Rusiją, iš esmės susiliejo su „Uralkalij“ trąšų srautu, padidino trąšų kainą ir padėjo su Ukraina kariaujančiai agresorei Rusijai iš trąšų susikrauti papildomus milijardus ne rublių, o JAV dolerių.

Slūgo dominavę kroviniai

Ne viskas Klaipėdos uoste yra taip gražu, kaip gali atrodyti palyginus jo krautas tonas su Latvijos uostais.

Didžiausią krovinių dalį iš Latvijos uostų atėmė įvairūs ES sankcijų paketai, o iš Lietuvos – jos valdžios nenuovokumas.

Šiais metais, palyginti su 2023 m., Klaipėdos uostas teigiamą krovą išlaiko dėl jūrų keltais gabenamų transporto priemonių, statybinių medžiagų, geležies ir plieno gaminių, metalo laužo ir medienos krovos.

Prieš penkerius metus į šias krovinių grupes, išskyrus gabenimą jūrų keltais, niekas didesnio dėmesio nekreipdavo. Tuomet Klaipėdos uoste dominavo trąšos, konteineriai, skystieji naftos produktai.

Šiemet nieko iš tų dominavusių krovinių nėra, kaip sakoma, ant bangos. Netgi konteinerių skaičius, kuris bent pastaruosius dvejus metus Klaipėdos uoste rodydavo vieną rekordą po kito, ėmė slūgti.

Visai realu, kad gal dar šiais metais atoslūgio tendencija išryškės ir kalbant apie jūrų keltais gabenamus krovinius. Tokių požymių yra. Pastarąsias kelias savaites Centrinis Klaipėdos terminalas yra pustuštis. Gerokai sumažėjo per Klaipėdos uostą sunkvežimiais gabenamų krovinių srautas į Latviją, įskaitant ir Rygą.

Anksčiau nuostabą kėlė tai, kad per Klaipėdą į Rygą važiuoja palyginti daug sunkvežimių. Tuo stebėdavosi ir patys latviai, žinodami, kad pas juos yra gerokai daugiau jūrų uostų nei Lietuvoje.

Valdžia stokojo nuovokos

Didžiulė Latvijos jūrų uostų tragedija dėl krovinių yra todėl, kad jie per pastaruosius dvejus metus neteko beveik viso rusiško tranzito.

Dalį jo per savo uostus nukreipė patys rusai, tačiau daugumą krovinių iš Latvijos uostų atėmė įvairūs Europos Sąjungos sankcijų paketai.

Būtų buvę logiška, kad priėmusi panašius paketus ES būtų pasirūpinusi paribio su Rusija valstybių uostų ir geležinkelių ekonominiais reikalais. Tai aktualiausia Latvijos ir Estijos uostams.

Iš dalies tai aktualu ir Lietuvai, bet per ją sankcionuotų rusiškų prekių keliavo nedaug. Daugiau keliavo baltarusiškų prekių, kurios nebuvo sankcionuotos, bet Lietuvos valdžia savo noru atsisakė jų tranzito. Tai atrodo labiau nei keista, jei palygini, kad Rusijai užpuolus Ukrainą per šią šalį į Europą vamzdynu vis tiek keliauja rusiškos dujos.

O Lietuva su Baltarusija nekariauja, bet visas tranzito linijas nukirto. Ekonomistai svarstė, kad Lietuvos valdžioje pastaruosius ketverius metus nebuvo nuovokos. Kas trukdė Lietuvai pakelti Baltarusijos tranzito kainas, o papildomą antkainį perduoti nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai?

Būtingė aplenkė Ventspilį

Latvijos uostų fone Klaipėdos uostas atrodo lyg ir gerai. Juo labiau kad bendrą neigiamą šių metų Latvijos ir Lietuvos uostų krovą sugeria vien latviai.

Netgi Būtingės terminalas su tokiu pat teigiamu penkių procentų krovos augimu kaip ir Klaipėda prieš latvius atrodo gerai. Šiemet jis po 8 mėnesių su 6,37 mln. tonų krova pirmą kartą aplenkė antrą pagal dydį Latvijos Ventspilio uostą.

Šių metų 5,12 mln. tonų krova su 29 proc. kritimu daugiafunkciam Ventspilio uostui yra tragedija. O Būtingei, kuri turi vos vieną krovinį – „Orlen Lietuva“ gamyklos importuojamą naftą, tai yra didžiulė sėkmė.

Nuostabą kelia ir tai, kad Ventspilio uostas net 31 proc. kritimą patyrė jūrų keltais gabenamų krovinių srityje, kai, tarkim, tas pats Klaipėdos uostas džiaugiasi, jog jūrų keltų kroviniai šiemet jį gelbsti nuo galimo kritimo.