Jei tai pasitvirtins, tai reikš didelę nesėkmę M. Sandu, kuriai pavyko laimėti pirmajame tuo pačiu metu vykusių prezidento rinkimų ture. Visgi jos laukia sunkus antrasis turas po dviejų savaičių.

Dvigubas balsavimas laikomas svarbiu išbandymu, ar buvusi sovietinė respublika, vadovaujama M.Sandu, pasirinks europinį kelią. Vis dėlto jį temdė nuogąstavimai dėl Rusijos kišimosi vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.

M. Sandu, kuri 2020-aisiais įveikė Maskvos remiamą kandidatą, nutraukė bet kokius ryšius su Rusiją ir po 2022 metų rusų surengtos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinti šalis būtų priimta į ES.

Referendume, suskaičiavus 90 proc. balsų, apie 53 proc. balsavusiųjų pasakė „ne“, o beveik 47 proc. balsavo „taip“, tačiau rezultatai dar gali pasikeisti, kai bus suskaičiuoti balsai, atiduoti užsienyje.

Nusiminusi M. Sandu sakė, kad Moldova susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją tiek šiandien, tiek pastaraisiais mėnesiais“, ir kaltino „nusikalstamas grupuotes, dirbančias kartu su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams“.

Remiantis daliniais rezultatais, per prezidento rinkimus M. Sandu surinko 38 proc. balsų, todėl lapkričio 3 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture ji susikaus su artimiausiu varžovu Alexandru Stoianoglo (Aleksandru Stojanoglu).

Prorusiškų socialistų remiamas buvęs prokuroras pasirodė geriau nei tikėtasi – surinko daugiau nei 28 proc. balsų. Dėl prezidento posto iš viso varžėsi 11 kandidatų.

„Susilpnins proeuropietišką įvaizdį“

Referendumo rezultatai, net jei jie vis tiek pasikeis ir „taip“ stovyklos balsų persvara bus nedidelė, „susilpnins proeuropietišką gyventojų ir Maios Sandu vadovybės įvaizdį“, naujienų agentūrai AFP sakė elitinio Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas Florent'as Parmentier (Florenas Parmentjė).

Pavadinęs rezultatus netikėtais, jis sakė, kad tai neturės įtakos šių metų birželį prasidėjusioms stojimo deryboms su ES, nors aiškus „taip“ būtų „aiškus teigiamas signalas Briuseliui“.

F. Parmentier pridūrė, kad rezultatai „nežada nieko gero antrajam turui“ M. Sandu, pažymėdamas, kad daugelis tų, kurie sekmadienį palaikė kitus devynis kandidatus, antrajame ture greičiausiai balsuos už A. Stoiagnolu.

52 metų M. Sandu, buvusi Pasaulio banko ekonomistė ir pirmoji moteris Moldovos prezidento poste, buvo aiški rinkimų favoritė, o apklausos taip pat prognozavo jos stovyklos pergalę referendume.

M. Sandu kritikai sako, kad ji nepakankamai nuveikė kovodama su infliacija vienoje iš skurdžiausių Europos šalių arba reformuodama teismų sistemą.

Savo kampanijos metu A. Stoianoglo, kurį M. Sandu atleido iš prokuroro pareigų, ragino „atkurti teisingumą“ ir žadėjo vykdyti „subalansuotą užsienio politiką“.

57-erių vyras susilaikė nuo balsavimo referendume.

Kišiniove balsavęs Ghenadie (Genadis), kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės, sakė, kad jam kelia nerimą tai, ką jis pavadino šalies vakarietiška tendencija, ir mano, kad vyriausybė „blogina ekonominę padėtį“.

Kita rinkėja, 60-metė ekonomistė Olga Cernega, sakė atėjusi balsuoti „už klestėjimą, taiką ir gerovę mūsų šalyje“.

Beprecedentė balsų pirkimo schema

Dar prieš rinkimus buvo baiminamasi Rusijos kišimosi.

Vašingtonas neseniai paskelbė naują įspėjimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi, o ES įvedė naujas sankcijas keliems Moldovos piliečiams.

Maskva kategoriškai atmetė kaltinimus dėl kišimosi.

Pastarosiomis savaitėmis policija sulaikė šimtus žmonių, išaiškinusi beprecedentę balsų pirkimo schemą, kuri, anot jos, galėjo sutepti iki ketvirtadalio balsalapių 2,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Policija teigė, kad milijonus dolerių iš Rusijos, kuriais buvo siekiama papirkti rinkėjus, į šalį pervedė asmenys, susiję su pabėgusiu verslininku ir buvusiu politiku Ilanu Shoru (Ilanu Šoru).

I. Shoras, pernai už akių nuteistas už sukčiavimą, nuolat vadina Moldovą „policine valstybe“ ir „paklusnia Vakarų marionete“.

„Jūs triuškinamai žlugote“, – po balsavimo socialiniuose tinkluose rašė I. Shoras.

Be įtariamo balsų pirkimo, nustatyta, kad šimtai jaunuolių buvo apmokyti Rusijoje ir Balkanuose kelti masinius neramumus Moldovoje, pavyzdžiui, naudoti teisėsaugos institucijų provokavimo taktiką, teigia policija.