Trūko dokumentų formų

Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos ministerijos rengia naują bendrą įsakymą dėl laivų ir jų įgulų narių atitikties tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams.

Numatoma, kad nauja nuostata įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Iki to laiko, kaip ir nuo 2023 m. gegužės 1 d., Lietuvos jūrinė sistema funkcionuos neatitikdama saugios laivybos tarptautinių reikalavimų.

Aiškėja, kad Lietuvoje nėra patvirtintos Darbo jūrų laivyboje liudijimų, Laikinų darbo jūrų laivyboje liudijimų bei Darbo jūrų laivyboje deklaracijų formos. Nurodyta, kad jas turės patvirtinti Lietuvos transporto saugos administracija.

Nepatvirtintos formos – lyg ir nedidelis tarptautinės jūrininkų darbo teisės neatitikimas, bet darbo teisė tokia, kad visi formalumai privalo būti išlaikyti. Dažnai, trūkstant kokio nors formalaus teisės aspekto, netgi pralaimimos ar laimimos bylos įvairaus rango teismuose.

Reisai baltais chalatais

Kita užstrigusi laivų ir jų įgulų atitikties saugiai laivybai nuostata yra susijusi su medicininiu aptarnavimu laivuose.

Senesniais laikais visuose arba daugumoje Lietuvos laivų buvo kvalifikuoti gydytojai, jie turėjo laivuose savo kabinetus, kai kur būdavo net minimalus laivo gydytojo personalas.

Gydytojų darbas laivuose būdavo vertinamas. Nemažai gydytojų norėdavo išvykti į reisus jūrų laivais.

Apie jūrų laivų gydytojų darbą daug prisiminimų išdėstyta bocmano Rimanto Ragaišio knygoje „Reisai baltais chalatais“. Buvo laikas, kai gydytojai laivuose atlikdavo netgi palyginti sudėtingas operacijas.

Operacinės buvo įrengtos dideliuose laivuose, daugiausia plaukiojančiose žvejybos bazėse, į kurias iš žvejybos tralerių atplukdydavo susižeidusius ar negaluojančius jūrininkus.

Gydytojai buvo ir keleiviniuose laivuose, įskaitant ir iš Klaipėdos į Vokietijos Mukrano uostą plaukiojančius jūrų keltus.

Laikmetis: R. Ragaišio knyga „Reisai baltais chalatais“ primena, kad buvo laikas, kai gydytojai jūrų laivuose buvo itin gerbiami. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Konsultacijos per palydovinį ryšį

Po nepriklausomybės atkūrimo, kai vis labiau įsigalėjo „optimizavimas“, laivuose gydytojų neliko. Tai nereiškė, kad neliko ir ligonių.

Laivų „gydytojais“ tapo jų kapitonai ir padėjėjai, kurie turėjo išklausyti specialius medicinos kursus. Dažniausiai, jei laive atsitikdavo koks nors nenumatytas atvejis, laivo kapitonas ar jo padėjėjas per radijo ryšio priemones konsultuodavosi su krante esančiais gydytojais.

Kritiniais atvejais į laivą būdavo kviečiamas tos šalies, ties kurios krantais plaukdavo laivas, gelbėjimo tarnybų sraigtasparnis. Jis sunegalavusį žmogų išgabendavo į artimiausią ligoninę.

Medicinos pagalbos teikimo laivuose tvarkos aprašyme atsiras revoliucinė nuostata, kad konsultacijas galima vykdyti ir per laivo palydovinį ryšį.

Yra buvę nemažai atvejų, kai iš laivo sraigtasparnis atgabendavo sunegalavusį žmogų ir į Jūrininkų ligoninę, kur įrengta speciali nusileidimo aikštelė.

Dabar Klaipėdoje specializuotos, anuomet už jūrininkų sistemos pinigus statytos ligoninės neliko. Ji įtraukta į bendrą Klaipėdos miesto ligoninių tinklą ir tarsi „pakabinta“ kartu su bendromis didelėmis skolomis.

Nauja minimalios medicinos pagalbos teikimo laivuose tvarka, kai „gydytojas“ yra laivo kapitonas ar jo padėjėjas, įsigaliojo 2005 m.

Iki šiol buvo numatyta, kad laivo kapitonas ir jo padėjėjai dėl medicinos pagalbos laive su kranto gydytojais konsultuojasi tik per radijo ryšio priemones, nes jos laikytos pačiomis patikimiausiomis.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. medicinos pagalbos teikimo laivuose tvarkos aprašyme atsiras revoliucinė nuostata, kad konsultacijas galima vykdyti ir per laivo palydovinį ryšį.

Tokia tik dabar įvedama nuostata kelia šypseną, nes internetas pasaulį jau yra užvaldęs daugiau nei 20 metų, o į Lietuvos laivybos sistemą palydovinio ryšio nuostatos įtraukiamos tik dabar.