Jų teigimu, kainų augimą kitąmet lems nuo sausio įsigaliosiantys didesni akcizai kurui, alkoholiui ir tabakui, CO₂ dedamoji degalams, taip pat didesnė minimali mėnesio alga.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad kitąmet žmonių perkamoji galia nenukentės, nes atlyginimai augs sparčiau.

„Kol kas galime pasidžiaugti, kad infliacija sulėtėjo, bet tai yra ganėtinai laikinas aspektas. Bet gera žinia ta, kad ir kitais metais, pagal mūsų paskaičiavimus, atlyginimai turėtų kilti sparčiau nei infliacija. Infliacija kitąmet spartės, bet gyventojų perkamosios galios dinamika kitąmet turėtų būti teigiama“, – BNS antradienį sakė A. Izgorodinas.

„Faktas, kad kitąmet atlyginimai augs sparčiau nei kainos“, – pridūrė jis.

„Kaupiasi tam tikros priežastys“, – BNS sakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos ateina dideli mokestiniai pakeitimai, tarkime, energetikos srityje, taip pat, minimalios algos didėjimas. Be to, ženklus palūkanų normų kritimas. Visi šie veiksniai prisidės prie infliacijos įsibėgėjimo.

Anot jos, spalį toliau tęsiasi mažos infliacijos periodas, kurį lemia vangesnė nei pernai vartojimo paklausa, daugelio prekių kainų korekcijos. Panašus infliacijos lygis, anot jos, turėtų išlikti iki metų pabaigos.

„Atokvėpis po infliacijos šoko vis dar jaučiamas. Matyt, iki metų galo reikšmingų pokyčių būti neturėtų“, – teigė ekonomistė.

Pasak A. Izgorodino, kainos Lietuvoje iš esmės stabilizavosi ir nebekyla, tačiau pingant energetikai ir prekėms toliau brangsta paslaugos.

„Pavyzdžiui, restoranų, kavinių infliacija per metus pakilo beveik 9 proc. Reiškia, kad energetikos ir prekių segmente infliacijos grėsmės praktiškai nėra, o paslaugų segmente tos grėsmės lieka“, – sakė ekonomistas.

„Paslaugų infliacija yra ilgalaikė, ji visada yra gerokai aukštesnė nei bendra vidutinė infliacija, įskaitant ir prekes“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

A. Izgorodino teigimu, dabartinis infliacijos stabtelėjimas yra laikinas, o kitąmet rodiklis turėtų augti apie du kartus iki maždaug 3 proc.

„Nuo kitų metų sausio 1 dienos ateina dideli mokestiniai pakeitimai, tarkime, energetikos srityje, taip pat, minimalios algos didėjimas. Be to, ženklus palūkanų normų kritimas. Visi šie veiksniai prisidės prie infliacijos įsibėgėjimo“, – teigė analitikas.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė aiškino, jog 2025-aisiais vidutinė metinė infliacija grįš į ekonomikai sveiką lygį. Pasak jos, defliacija ekonomikai nėra „sveikas dalykas“, tuo metu pakankamai aukšta infliacija skatina ekonominius procesus, investicijas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė metinė ir mėnesio infliacija spalį siekia po 0,1 proc., tuo metu vidutinė metinė infliacija siekė 0,9 proc. Mėnesio infliacija fiksuojama antrą kartą iš eilės.

Anot statistikų, metinę infliaciją spalį augino restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo įmonių bei farmacijos gaminių brangimas, o ją labiausiai smukdė degalų ir tepalų bei elektros kainų kritimas.