Spalio 8–15 d. biblioteka organizavo pirmąjį filosofinės minties festivalį „Kanto dienos Klaipėdoje“, į kurį rinkosi daugybė žmonių – vieniems įdomi buvo filosofija, kitiems žymių žmonių pasirodymai, ekskursijos, diskusijos ir kitos veiklos. Per aštuonias festivalio dienas kiekvienas galėjo rasti tai, kas artima jų širdžiai. Festivalio programoje – 22 renginiai, kurie kvietė skaityti, girdėti, matyti, suprasti, veikti, kurti ir patirti ne vieną iššūkį siekiant pažinti ne ką kitą, o žymųjį vokiečių filosofą I. Kantą. Būtina pastebėti, kad šiais metais labai svarbia festivalio dalimi tapo – 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo vandens medijų pleneras „Laudacija Kantui: vaizduotė ir realybė“ (plenero kuratorė bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė). Sujungus festivalį su vandens medijų pleneru pasipildė abiejų kultūrinių įvykių programa.

„Festivalio žanras suteikia progą šiek tiek plačiau, iškilmingiau kalbėti apie mūsų bibliotekos darbą, susijusį su mąstytojo Imanuelio Kanto asmenybe ir jo filosofine mintimi. Prieš šešerius metus Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas I. Kanto vardas pridavė mūsų institucijai daugiau reprezentacinio svorio ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Mūsų pagrindinė misija – skatinti viešas diskusijas įvairiais I. Kanto filosofinių idėjų aspektais, aktyvinti skirtingų organizacijų bendradarbiavimą įprasminant filosofo atminimą, skleisti žinią apie lietuviškas filosofo šaknis, jo protėvių gyvenamąją aplinką ir kultūrinį foną“, – apie festivalio prasmę pasakojo I. Kanto viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.

Festivalis prasidėjo spaudos konferencija „Diena pagal Kantą“. Norintys susipažinti su aštuonių dienų programa rinkosi I. Kanto bibliotekoje (Turgaus g. 8) arba stebėjo gyvą transliaciją bibliotekos „Youtube“ puslapyje „kmsvbiblioteka“. Spaudos konferencijoje dalyvavo: Klaipėdos miesto mero patarėjas, politologas – Mantas Macikas, bibliotekos direktorė – Renata Rudienė, iniciatyvinės Kanto atminimo įamžinimo grupės pirmininkas – dr. Arvydas Juozaitis, kultūros istorikė –  Jovita Saulėnienė, suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja – Loreta Liutkutė, meno skyriaus vedėja – Birutė Skaisgirienė.

Aš labai linkiu, kad Klaipėda taptų regiono ar net Lietuvos intelektualine sostine, kad diskusijų metu būtų ieškoma sutarimų moralės ir kultūrinių karų klausimais.

„Norisi visus pasveikinti, kad Klaipėdoje užgimė tikrai nuostabi šventė, šis festivalis, kuris labai praturtina ir paskatina intelektualinės erdvės mąstysenos formavimąsi uostamiestyje. Tai yra didžiulė dovana miestui, Lietuvai ir galiu sakyti – pasauliui. Imanuelis Kantas yra asmenybė, ašis, apie kurią gali formuotis mūsų miesto moralės supratimas, filosofija, atjauta, kritinis mąstymas. Aš labai linkiu, kad Klaipėda taptų regiono ar net Lietuvos intelektualine sostine, kad diskusijų metu būtų ieškoma sutarimų moralės ir kultūrinių karų klausimais“, – spaudos konferencijos metu visus sveikino Klaipėdos miesto mero patarėjas, politologas M. Macikas.

Festivalio pirmąją dieną, po spaudos konferencijos, vyko 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo Vandens medijų plenero „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir realybė“ jungtinės parodos „Vandens medijos“ atidarymas Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (S. Nėries g. 5). Plenero dalyvius sveikino Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas linkėdamas kantiško kūrybinio polėkio. Meno pleneras ties atidaryta paroda universiteto patalpose nesibaigė. Įdomi programa vyko per meno instaliacijų dieną. Visus žiūrovus į savo erdves įsileido akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ (Danės g. 8), kurioje plenero dalyviai pristatė savo instaliacijas, o Benas Šarka kvietė stebėti jo performansą „Imanuelis Kantas“. Spalio 12 d. vyko visą savaitę vykęs 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo Vandens medijų plenero „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir realybė“ uždarymas. Šiais metais plenere dalyvavo beveik trys dešimtys dailininkų. Iš Klaipėdos: Kęstutis Balčikonis, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Dalia Kirkutienė, Liuda Liaudanskaitė, Jolanta Vitkutė, Virginija Urbonavičienė, Gintaras Koncevičius, Saulė Želnytė, Valentinas Dilginas, Daiva Molytė-Lukauskienė. Svečiai iš kitų miestų: Audrius Gražys, Rasa Taurinskaitė, Kristina Čivilytė, Antanas Visockis, Aldona Visockienė, Laima Drazdauskaitė, Jurga Sidabrienė, Aušra Andziulytė, Jurga Sidabrienė, Laimutė Tamoševičienė, Valdemaras Barakauskas, Anatolijus Ščiogolevas. Svečiai iš užsienio: Anders Hjuler ir Grete Greve (Kopenhaga, Danija) bei Irina Novokreščionova (Karlskruna, Švedija). Uždarymo metu vyko akvarelininkų plenero darbų pristatymas, kurių dalį buvo galima įsigyti tiesiai iš menininkų rankų, o dalis darbų iki lapkričio 7 d. bus eksponuojami Girulių padalinyje (Šlaito g. 6A). Plenero baigiamąjį renginį papuošė Simona Agota Martinkus instaliacija, performansas „Švie …—…“, kuri šukių keliu visus vedė į „šviesą“, o klasikinės gitaros muzikos koncertą surengė Lukas Isaakas (Vokietija).

R. Idzelio nuotr.

Festivalio kertinė ašis – filosofija, todėl biblioteka organizuodama festivalį daugiausiai dėmesio skyrė jai. Pirmiausia įvyko kasmetinė šeštoji mokslinė, tarptautinė, filosofinė konferencija „Klaipėda – Imanuelio Kanto tėvo miestas“. Konferencija vyko verslo centre „Pajūris“ (Turgaus g. 16). Biblioteka tikslingai numatė, kad norinčius dalyvauti bus sunku sutalpinti bibliotekos erdvėse, todėl labai džiaugėsi už svetingą priėmimą puošniuose patalpose kultūros mecenatui Rimantui Cibauskui. Kaip ir buvo numatyta, į konferenciją plūdo labai daug žmonių, „Pajūrio“ antrasis aukštas klegėjo nuo žmonių šurmulio. Į konferenciją pranešimų skaityti atvyko daug žinomų profesorių, filosofų: Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir doktorantas, Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėjas kultūros klausimais Mantas Macikas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Gintautas Mažeikis, Klaipėdos universiteto Filosofijos, menotyros ir komunikacijos katedros vedėja doc. dr. Ernesta Molotokienė, Rytų Prūsijos muziejaus su Baltijos vokiečių skyriumi kuratorius, mokslinis bendradarbis dr. Tim Kunze (Vokietija), Vilniaus universiteto dr. Aistė Noreikaitė, Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Mindaugas Marazas, Klaipėdos universiteto prof. dr. Daiva Kšanienė, kultūros istorikė Jovita Saulėnienė, Klaipėdos universiteto prof. dr. Jūratė  Sučylaitė. Po visų pranešimų lektoriams buvo galima užduoti rūpimus klausimus diskusijos „Šiuolaikinė visuomenė ir I. Kanto idėjos. Priimti ar atmesti?“ metu.

Spalio 10 d. visi buvo laukiami filosofinėse diskusijose. Į diskusiją „O ką pasakytų Kantas?“ kvietė prof. dr. Aldis Gedutis. Dr. Arvydas Juozaitis ir dr. Raimondas Kazlauskas diskutavo tema „Imanuelis Kantas tarp karo ir taikos“. Vakare į diskusiją „Vaizduotės sampratos kaita filosofijoje“ atvyko svečiai iš Vilniaus: Hubertas Degėsys, Donatas Getneris, Kristijonas Žekas. Biblioteka džiaugiasi, kad į diskusijas rinkosi labai įvairaus amžiaus žiūrovai. Jaunimas nepabūgo įsijungti į diskusijas ir reikšti savo nuomones.

Festivalio metu buvo suteikta galimybė iš arčiau susipažinti su dirbtiniu intelektu. Bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) Virginijus Bakas kvietė į paskaitą „Dirbtinio intelekto įrankių naudojimas vizualios kūrybos procese. Galimybės ir iššūkiai“. Buvo suorganizuotos keturios ekskursijos. Pirmoji – „Imanuelis Kantas Klaipėdoje: kultūrinės erdvės kaip kultūros paveldo dalis“ su kultūros istorike Jovita Saulėniene, antroji Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete, kurią vedė istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis. Sondra Simanaitienė kvietė pasivaikščioti po Klaipėdos skulptūrų parką, o meno instaliacijų dieną suorganizuota ekskursija po akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ teritoriją.

R. Idzelio nuotr.

Bibliotekos vienas iš didžiausių tikslų – į renginius pritraukti kuo daugiau jaunimo. Festivalio metu buvo stengtasi organizuoti tikslingų veiklų jauniems žmonėms. Jaunimo padalinyje su Atvira jaunimo erdve buvo suorganizuoti du renginiai. „Ant karštosios kėdės“ renginyje Klaipėdos „Universia Via“ tarptautinės mokyklos moksleiviai pokalbiui pasikvietė knygos „Imanuelio kelias“ autorę dr. Jūratę Sučylaitę. Jaunimas ypač domėjosi rašytojos kūrybos keliu. Atviroje jaunimo erdvėje įvyko dar vienas renginys – „Vakaro rokas“. Gyvam pokalbiui buvo kviečiama alternatyvaus roko grupė „Imanuelis Kantas“. Tai šeši jaunuoliai, kurie atvirai dalinosi savo patirtimis, atskleidė savo filosofinę pasaulėžiūrą ir papasakojo apie grupės tolimesnę viziją. Po interviu grupė žiūrovams dovanojo akustinį koncertą ir atliko pirmąją savo lietuvišką dainą.

Festivalio sekmadienį Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pylimo g. 2) vyko pamaldos, skirtos pagerbti I. Kanto ir jo protėvių atminimą. Giedojo ansamblis „Oboe con archi“. Po savaitgalio biblioteka įnirtingai toliau leidosi į veiklas. Neurografikos užsiėmimą vedė Dalia Bielskytė, o pirmadienio vakarą įvyko premjera. Buvo sutiktas ir pristatytas naujas Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Nijolės Kliukaitės-Kepenienės novelių romanas „Imanuelio Kanto katė“. Pristatymo metu netrūko gražių žodžių knygos autorei, muzikiniais intarpais renginį papuošė Klaipėdos universiteto gitaros studija „Marinis“ (vadovė Nina Norgelė-Dzimidienė), įžvalgomis apie knygą dalijosi kultūros istorikė Jovita Saulėlienė, ištraukas skaitė aktorė Virginija Kochanskytė.

„Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą“, – tokiais žodžiais spalio 15 d. biblioteka pasitiko baigiamąjį festivalio renginį „Žvaigždėtas dangus ir moralės dėsniai tavyje...“. Renginį pradėjo Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė, kuri kvietė stabtelti, prisiminti ir pasidžiaugti festivalio akimirkomis. „Pajūrį“ ir žiūrovus trumpam aplankė „Kanto dvasia“ (aktorius Dominykas Matulionis). Literatūrinę kompoziciją Kanto tema sukūrė aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris skaitė J. Sučylaitės knygos „Imanuelio kelias“ ištraukas. Violončelėmis renginį papuošė nuostabus duetas – Mindaugas Bačkus ir Kornelija Kupšytė. Po iškilmingos dalies, bibliotekos direktorė Renata Rudienė tarė padėkos žodžius festivalio rėmėjams, partneriams, dalyviams ir visiems prisidėjusiems prie festivalio. Pabaigoje „Pajūrio“ šeimininkas, kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas palinkėjo, kad šis festivalis taptų tradiciniu: „Šis festivalis parodo, kaip mes susivieniję ir padėdami vieni kitiems galime pasiekti ambicingus užsibrėžtus tikslus. Tikiuosi ir noriu palinkėti, kad šis jubiliejinis festivalis „Kanto dienos Klaipėdoje“ nesibaigtų tik šiuo šventiniu 300 metų I. Kantui minėjimu. Linkiu, kad šitas festivalis taptų tradiciniu ir tokiu būdu galėtume garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“.

Po sėkmingo pirmojo karto, I. Kanto biblioteka yra nusiteikusi po metų sugrįžti su šiuo festivaliu ir vėl visus kviesti į filosofijos gelmes.

„Tikiu, kad, mes pačiu laiku įvedėme Klaipėdoje filosofinės minties festivalio žanrą. Pabandėme praplėsti žmonių sąmonę, sujudinti mintis, kelti klausimus, kritiškai mąstyti ir judinti beužmiegančius „instagraminiame“ pasaulyje. Džiaugiuosi visa bibliotekos komanda ir dėkoju asmeniškai kiekvienam, kuris prisidėjo prie šio prasmingo darbo, kuris ėjosi labai tolygiai ir harmoningai. Aštuonių dienų festivalyje susijungė minties,  žodžio, muzikos ir vaizdo derinys. Ateityje taip pat eksperimentuosime, ieškosime naujų formų ir įvaizdžių, skatinsime mąstyti apie didžiųjų filosofijos asmenybių misiją žmonijai“, – tikino bibliotekos direktorė Renata Rudienė.

R. Idzelio nuotr.

Festivalį finansavo: Klaipėdos miesto savivaldybė.

Partneriai: Klaipėdos Žvejų rūmai, AB „Klaipėdos energija“, „Pajūris“, Lietuvos dailininkų sąjunga, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Lietuvos Evangelikų liuteronų bažnyčia, Klaipėdos universitetas, UAB „Min-Max“, svečių namai „Aismarės“, UAB „Mūsų laikas“.

Informaciniai rėmėjai: „Kultūros uostas“,  dienraštis „Klaipėda“, baldų prekybos centras „Šilas“, portalas ir socialinių tinklų grupė „Klaipėda, aš su tavim“, dienraštis „Vakarų ekspresas“, portalas „Atvira Klaipėda“, radijo stotis „Lalūna“.