Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas pastebi, kad pavojingų atliekų tvarkymo svarba dažnai lieka nepastebėta: „Paprasta nežinoti apie pavojingų atliekų egzistavimą ar nepastebėti jų buvimo – jų tvarkymas sudėtingas ir brangus. Vis dėlto pavojingos atliekos neišvengiamai pasitaiko tiek mišriuose, tiek gamybiniuose atliekų srautuose, o tai papildomai kelia taršos ir gaisrų riziką.“ Įstaigos direktoriaus teigimu, norint efektyviai spręsti pavojingų atliekų tvarkymo problemas, svarbu užtikrinti, kad gyventojai turėtų prieigą prie patikimos ir lengvai įsisavinamos informacijos. 

Laurynas Virbickas. Kauno RATC nuotr.

Diskusija apie pavojingų atliekų tvarkymo aspektus 

Kauno atliekų tvarkymo regiono savivaldybių atstovai kartu su atliekų tvarkymo eksperte Marija Lippa, PATVA nariais – UAB „Žalvaris“ ir UAB „Toksika“ atstovais bei Aplinkos ministerijos atstovais diskutavo aktualiais pavojingų atliekų rūšiavimo klausimais ir tvarkymo reikalavimų aspektais. Diskusijos metu renginio dalyviai aptarė, ar esama pavojingų atliekų surinkimo sistema iš tiesų palengvina rūšiavimą gyventojams, ar užtikrinamos pakankamai patogios priemonės bei kaip dar labiau skatinti visuomenės sąmoningumą šioje srityje. Visi vieningai sutarė, jog būtina visuomenei suteikti daugiau žinių, todėl Kauno RATC parengtas pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas puikus įrankis šiam tikslui pasiekti. Savivaldybių atstovai, Kauno regiono atliekų tvarkymo ekspertai renginio metu įgavo žinių ir priemonių, kurios leis ateityje efektyviau informuoti gyventojus apie tinkamą pavojingų atliekų tvarkymą, patogios surinkimo vietų infrastruktūros naudą bei organizuoti saugų pavojingų atliekų surinkimą vietos lygiu. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas suteiks galimybę gyventojams išvengti rūšiavimo klaidų ir prisidės prie švaresnės aplinkos užtikrinimo, mažinant pavojingų atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.  

Kauno RATC nuotr. 

Didžioji dalis pavojingų atliekų vis dar išmetama netinkamai

PATVA atstovo Luko Andronavičiaus teigimu, gyventojai didžiąja dalimi buityje susidarančių pavojingų atliekų atsikrato jas išmesdami netinkamai. Kai rūšiavimo reikalavimai netinkamai suprantami, jos išmetamos, ir mišrių, ir antrinių žaliavų – plastiko ar stiklo – konteineriuose. „Žinių trūkumas – pagrindinė pavojingų atliekų tvarkymo problema“, – įvardino specialistas.

„Eurostato“ duomenimis, Lietuvos namų ūkiuose vidutiniškai vienam gyventojui tenka 12 kg pavojingųjų buities atliekų, t. y., 33672 t per metus, tačiau pagal oficialiai sutvarkytus šių atliekų kiekius, 2020 m. buvo sutvarkyta tik 4800 t, kas tik dar labiau pabrėžia informacijos trūkumą ir tinkamo pavojingų atliekų tvarkymo būtinybę. 

Daugeliui  gyventojų yra prieinamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, taip pat veiksmingos gamintojų ir importuotojų finansuojamos surinkimo sistemos (elektronikos atliekoms, automobilių filtrams, tepalams), sudaryta galimybė pavojingas atliekas atiduoti jas surenkant apvažiavimo būdu. Taigi nors Lietuvoje ir sukurta infrastruktūra suteikia gyventojams galimybes tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas, tačiau būtina šią infrastruktūrą daryti patogesne, ugdyti visuomenės sąmoningumą bei žinias. 

Kauno RATC nuotr.

Pavojingų atliekų rūšiavimą palengvins kiekvienam suprantamas vadovas

Remiantis Aplinkos ministerijos „Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos“ nuostatomis, parengtas rūšiavimo vadovas gyventojams išsamiai paaiškina, kurios buityje susidariusios atliekos yra laikomos pavojingomis, kaip jas atpažinti, tinkamai rūšiuoti ir saugiai pristatyti į atliekų surinkimo vietas. 

Pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas atkreipia dėmesį į kasdien naudojamus produktus, kurių atliekos gali būti pavojingos – dažų, lakų, klijų pakuotes, trąšas, medicinines atliekas, valikliais, šarmais ar rūgštimis užterštas pakuotes. Taip pat asbesto turinčias statybines, gyvsidabrio turinčių prietaisų ar medžiagų atliekas, automobilių priežiūros  bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas. 

Kauno RATC nuotr.

Kauno RATC ragina gyventojus susipažinti su vadove pateiktomis rekomendacijomis ir naudotis šia informacija kasdieniame gyvenime. Trumpa leidinio versija  – lankstinukas – yra glausta ir koncentruota, pagrindines temas atspindinti informacija, skirta greitam susipažinimui su aktualiausiais rūšiavimo aspektais. Šį lankstinuką gyventojai galės rasti Kauno regiono savivaldybių administracijose, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Išsamų vadovo variantą, kuriame pateikiama detalizuota informacija ir paaiškinimai su pavyzdžiais, gyventojai ras Kauno RATC internetinėje svetainėje adresu: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/ [4].