1947 m. tyrinėtojas Thoras Heyerdahlis 101 dieną plaukė „Kon Tiki“ pavadintu rąstiniu plaustu iš Peru į Polineziją, kad įrodytų savo teoriją, jog Pietų jūros salose apsigyveno jūrininkai iš Pietų Amerikos.

Iš Velykų salos, dar žinomos Rapa Nui pavadinimu, jis parsivežė 5,6 tūkst. daiktų. Tai jau trečias kartas, kai grąžinami keliautojo paimti daiktai.

Daugelis jų buvo saugomi ir eksponuojami Norvegijos sostinėje Osle esančiame „Kon Tikio“ muziejuje, kai kurie jų buvo grąžinti 1986 m., kiti – 2006 m.

Grąžinant daiktus bendradarbiavo muziejus, Čilės ir Rapa Nui vietos valdžios institucijos.

„Mano senelis būtų didžiavęsis tuo, ką ketiname padaryti“, – kalbėjo muziejaus vadovė, tyrinėtojo anūkė Liv Heyerdahl, pridūrusi, kad daiktai buvo atgabenti į Norvegiją su pažadu, kad vieną dieną jie bus grąžinti.

Šį kartą grąžinami žmonių palaikai, vadinami Ivi Tepuna, ir skulptūriniai akmenys.

Devynių žmonių delegacija šią savaitę atvyko į Norvegiją atsiimti šių daiktų.

Keturi jų praleido naktį Oslo muziejuje kartu su palaikais, dalyvaudami ritualinėje ceremonijoje, skirtoje palaikų dvasioms susigrąžinti.

„Pirmiausia reikia pažadinti dvasias, o tada kalbėti su jomis mūsų gimtąja kalba. Tuomet ruošiamas maistas, kad būtų galima su jomis valgyti maistą, kurio kvapas nukeliauja pas dvasias“, – pasakojo delegacijos narė Laura Tarita Rapu Alarcón.

Rapa Nui geriausiai žinoma dėl šimtų moajų – monolitinių žmonių figūrų, kurias prieš šimtmečius iškalė šios atokios Ramiojo vandenyno salos rapanujų tauta.

Velykų sala, užimanti apie 164 kv. km, kurioje gyvena apie 7,7 tūkst. žmonių, pusė jų – Rapa Nui protėviai, susiformavo mažiausiai prieš 750 tūkst. metų išsiveržus ugnikalniui ir yra viena iš labiausiai izoliuotų gyvenamų salų pasaulyje.

Už 3,7 tūkst. km nuo Pietų Amerikos esanti Rapa Nui 1995 m. buvo paskelbta UNESCO pasaulio paveldo vietove. 2019 m. ji oficialiai pervadinta Velykų sala.