„Dalis namo tikrai netinkama gyventi, o neapgriautą dalį dar reikia ištirti specialistams“, – pirmadienį sakė Vilniaus ugniagesių Civilinės saugos skyriaus viršininkas.

Pasak jo, situacija primena Viršuliškių daugiabučio, kurio dalis buvo apgriauta šiemet name sprogus dujoms, situaciją – inžinieriai turės ištirti pastatą ar nepažeistos konstrukcijos, ar jis nesugrius.

Gaisras lėktuvo kritimo vietoje galutinai likviduotas apie 11.30 valandą.

„Dalis namo apgriuvo, apdegė. Ugniagesiams teko nugriauti nestabilią pastato sieną“, – sakė D. Gurevičius.

Pasak jo, šalia namo, kuriame yra keturi butai, tebeguli lėktuvo variklis.

Įvykio vietą apžiūri policijos pareigūnai, ekspertai. Kada žmonės galės grįžti į savo namus, neaišku. Trylika šio namo gyventojų apgyvendinti viešbutyje.

D. Gurevičius sakė, kad artimiausiu metu planuojama leisti žmonėms su policijos palyda užeiti į apgriautą namą pasiimti daiktų.

Pasak D. Gurevičiaus, namas yra medžiais apaugusio lauko, kur nukrito lėktuvas, pakraštyje.

Pirmadienio rytą krisdamas orlaivis čiuožė lauku laužydamas medžius ir barstydamas detales bei krovinį.

„Beveik visas laukas išdegęs“, – pasakojo D. Gurevičius.

Ar lėktuvas degti pradėjo dar ore, ar skrisdamas ėmė byrėti, ugniagesiai duomenų neturi.

Vilniuje prie oro uosto pirmadienį paryčiais nukritus besileidžiančiam DHL krovininiam orlaiviui, kuriuo skrido keturių žmonių įgula, žuvo Ispanijos pilietis, dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti.

Vieno Santaros klinikose gydomo sužeistojo būklė yra kritinė.

Nukritęs orlaivis „Boeing 737“ priklausė Ispanijos oro bendrovei „Swift Air“ ir buvo naudojamas DHL siuntoms gabenti. Jis skrido iš Vokietijos miesto Leipcigo.

Suniokojo vienos giminės būstus

Sostinėje, Liepkalnio gatvėje, pirmadienio rytą nukritus krovininiam DHL lėktuvui, pavyko išvengti tragiškos nelaimės, bet suniokotas iš tėvų paveldėtas Jadvygos ir Aleksandro Leonovų būstas, kur pastogę buvo radę jų bei sesers vaikai ir dar vienas su gimine nesiejamas buto savininkas.

Butus užplūdus liepsnai, kai kurie žmonės į lauką išbėgo vienmarškiniai, be telefonų, kiti dar spėjo pagriebti batus ar paltus.

Kol kas visi nukentėjusieji apgyvendinti Naujamiestyje esančiame viešbutyje. Čia hole budi keli savanoriai, ketinantys suteikti medicinos ar kitokią pagalbą.

Ne pirmas gaisras

„Išgirdusi garsus, pašokau iš lovos. Pamaniau, kad koks šilumos boileris sprogo, bet žiūriu dūmai eina, ugnis, pamaniau, kad kažkas ne taip. Dukra išvarė mane į lauką, tada pamačiau, kad kieme guli lėktuvo gabalas, viskas aplink degė, negalėjau suprasti, galvojau, gal langą atidaryti, vandens reikia... Vyras norėjo vandens žarną pajungti, bet ji prišalusi buvo“, – BNS pirmadienį ašarodama pasakojo J. Leonova.

Moteris avėjo šlepetes, buvo trumpomis kelnėmis, plonais marškinėliais.    

„Mes visi gyvename viename name. Jame dar mūsų tėvai gyveno. Viduryje gyvename mes su vaikais, kitoje pusėje – sesuo su vyru ir sūnumi, o dar toliau, priestate – vyresnysis sūnus su šeima, dviem vaikais. Tik kitame kampe gyvena kaimynas, su kuriuo nesigiminiuojame“, – kalbėjo moteris.

Moters teigimu, ypač nukentėjo jos dukra, neseniai palaidojusi vyrą. 

Kaip BNS sakė J. Leonova, šis nelaimingas atvejis, kai jų būstus niokojo ugnis, – ne pirmas.

Prieš 20 metų, kai medinis namas dar nebuvo renovuotas, gaisras kilo dėl trumpo  jungimo, kiek vėliau užsiliepsnojo koridorius, apdegė ten buvę drabužiai, bet tada apsieita be ugniagesių – patys gyventojai ugnį numalšino.  

J. Leonova dar tiksliai nežino, kaip nukentėjo butas, nes apžiūrėti jų kol kas neleidžia: „Norėjau kokių drabužių pasiimti, bet neleidžia, nes išbėgau be batų, vienais naktiniais, tik kelnes spėjau pagriebti. Vienaip ar kitaip nukentėjo keturi kambariai: vyro, mano, svetainė ir anūko kambarys. Per du aukštus.“

J. Leonova BNS teigė, kad būstas apdraustas nebuvo.

„Nebuvome baigę tvarkytis dokumentų, nespėjome. Visi, nes buvo anksčiau namas, o padarėme daugiabutį“, – teigė ji.

Vienintelis su Leonovais nesigiminiuojantis kaimynas BNS teigė nepamenąs, ar būsto draudimas dar galioja, ar jau pasibaigęs.

„Buvo (butas – BNS) visada draustas. Gal dabar jau baigęsis, nepamenu“, –  teigė 53 metų Vitalijus Pakšys, name, gyvenantis nuo 2001 metų.

Smagu žiūrėti į besileidžiančius lėktuvus, kitur nesikeltų

Jis taip pat pabrėžė, kad nei savivaldybė, nei oro uosto darbuotojai nebuvo jo instruktavę dėl elgesio nukritus lėktuvui, jam užsidegus ar nuvažiavus nuo pakilimo ar leidimosi takų: „Su manim tokios kalbos nebuvo, gal su kaimynais“.

Pasak vyro, namuose matydamas praskrendant lėktuvams jis dažnai pagalvodavo, kad gali įvykti kokia nelaimė, tačiau niekada nebuvo kilusi mintis iš šio buto išsikraustyti.

„Didžiulio garso pažadintas, staigiai apsirengiau, dokumentus pasiėmiau, telefoną. Pavojinga buvo daugiau kažką rintis, kai aplink viskas dega. Būtų buvę kvaila vaikščioti po namus ieškant pinigų ar dar kažko. Buvo baisu, nes galvojau apie kaimynus“, – pasakojo V. Pakšys.

Gražesnės vietos Vilniuje nėra, žiauriai patinka, bet dar kartą to išgyventi nesinorėtų.

Pasak jo, labai pagelbėjo namuose buvęs gesintuvas – putomis prasiskyrė kelią išbėgti iš namo.

„Atidarius, tiesiog išspyrus duris viskas degė. Gesintuvą įjungiau, suveikė, svarbiausia. Ir iššokau iš namo. Norėjau iš karto bėgti pas kaimynus pažiūrėti, kaip jie, nes viskas tragiškai atrodė. Mano mikroautobusas, beje, kažkada įsigytas iš DHL, buvo 20 metrų nusviestas į šoną, visas kampas liepsnojo, buvo matyti, kad degalai degė. Mano kieme buvo fiuzeliažo nuolaužų, variklis buvo pas kaimynus“, – pasakojo vyras.  

V. Pakšio teigimu, viešbutyje jis ilgai neužtruks, važiuos į sodybą, kur likusi jo motina.

„Pasisekė, kad ji buvo sodyboje, o aš čia likęs“, – apibendrino jis.

Vyras teigė žiūrėsiąs, kaip nukentėjo jo būstas, greičiausiai jį remontuos ir liks gyventi, kitur nesikraustys.

„Vieta ten labai graži, nuostabi – smagu žiūrėti į besileidžiančius lėktuvus. Gražesnės vietos Vilniuje nėra, žiauriai patinka, bet dar kartą to išgyventi nesinorėtų“,  – tvirtino jis.

Leonovai dar nežino, kaip elgsis su būstu – ieškosis naujų, ar remontuosis.

Lietuvos Raudonasis Kryžius renka aukas nuo įvykio nukentėjusiems žmonėms.

„Raginame paaukoti nukentėjusiems žmonėms, kuriems mūsų organizacija padeda ir padės ir psichologine pagalba, ir reikalingais daiktais, ir finansiškai. Tam, kad tai galėtume padaryti kuo geriau ir efektyviau, reikalinga visuomenės parama“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Ingrida Damulienė.

Anot jos, šiuo metu labiausiai reikia higienos priemonių, drabužių ir medikamentų, tačiau iš žmonių fizinių daiktų organizacija nerenka ir to daryti neketina.

„Tam, kad galėtume kuo tikslingiau suteikti reikalingą pagalbą, planuojame paramą teikti iš turimo rezervo, o kitus reikalingus daiktus pirkti centralizuotai, dėl to šiuo metu mums labiausiai pravers finansinė parama“, – tvirtino I. Damulienė.

„Komandos nariai stengiasi atliepti visus nukentėjusiųjų poreikius. Yra žmonių, nelaimėje praradusių net akinius regai, todėl savanoriai su partnerių pagalba organizuoja ir tokius būtinus daiktus, o taip pat reikalingus medikamentus“, – sakė ji.