Nors pastaraisiais metais nelaimių skaičius sumažėjo, populiarėjančios kelionės privačiais lėktuvais ir sraigtasparniais gali pakeisti šią tendenciją.

Pasak teisinių paslaugų įmonės „Panish Shea Ravipudi“, JAV Nacionalinė transporto saugumo taryba (NTSB) renka duomenis apie aviakatastrofas ir tiria tokias nelaimes. 2007 m. NTSB suskaičiavo iš viso beveik 24 mln. skrydžio valandų – iš jų šimtui tūkstančių skrydžio valandų teko beveik septynios lėktuvo katastrofos ir maždaug viena mirtina katastrofa. Visų laikų rekordas užfiksuotas 1994 m., kai šimtui tūkstančių skrydžio valandų teko maždaug devynios nelaimės. Šie skaičiai yra didesni, kai kalbama apie privačius lėktuvus, tačiau stebėti skrydžius tokiais lėktuvais yra kur kas sunkiau, nes vyriausybės užtikrina nepakankamai griežtą reguliavimą arba išvis negaunama duomenų.

Statistika rodo, kad iki 80 proc. visų aviakatastrofų gali būti siejama su žmogiškosiomis klaidomis. Manoma, kad pilotų padaromos klaidos nulemia 53 proc. aviakatastrofų; po to rikiuojasi mechaniniai gedimai (21 proc.) ir oro sąlygos (11 proc.).

Nors lėktuvų įgulos dalyvauja įvairiuose mokymuose, žmonės yra linkę grįžti prie ankstesnių įpročių. Prireikia laiko norint išsiugdyti vadinamąją „raumenų atmintį“, o tai gali lemti nenumatytus katastrofiškus padarinius. NTSB duomenų bazė, kurioje yra sukaupti įrašai apie avarijas, įvykusias nuo 2008 m., galima rasti informacijos apie daugiau nei 13 000 nelaimių, pasižyminčių mažiausiai viena problema, susijusia su personalu. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kai įvyksta piloto klaida, įtaką visada daro ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, pats orlaivis, taip pat su aplinka susiję ir organizaciniai klausimai.

Patyrinėjus aviakatastrofų duomenis ir sutelkus dėmesį į skrydžio fazę, kurios metu įvyksta avarija, tampa aišku, kad kilimas ir tūpimas yra vieni sudėtingiausių skrydžio etapų. Jie užkrauna didelę naštą ant lėktuvų įgulų ir antžeminių komandų pečių. Duomenys liudija, kad sudėtingas nuolatinių lėktuvo konfigūracijos pokyčių, lėktuvo valdymo, bendravimo su oro eismo kontrole ir kintančių oro sąlygų stebėjimo derinys padidina nenumatytų įvykių, kurie kartais virsta avarijomis, tikimybę.

Šiais metais pasaulyje taip pat jau yra įvykęs ne vienas aviacijos incidentas. Žemiau pateikiamas sąrašas su trumpa informacija apie į incidentus patekusius komercinius lėktuvus.

Sausis

Tokijo Hanedos oro uoste tūpimo metu „Japan Airlines“ eksploatuojamas „Airbus A350“ laineris susidūrė su Japonijos pakrančių apsaugos tarnybos orlaiviu „De Havilland Canada Dash 8“. Nors visi 379 „Japan Airlines“ lėktuvu skridę žmonės buvo saugiai evakuoti, žuvo penki iš šešių pakrančių apsaugos tarnybos lėktuve buvusių žmonių. Incidento metu buvo sunaikinti abu orlaiviai.

Taip pat buvo pranešta, kad skrydžio metu iškrito „Alaska Airlines“ „Boeing 737 MAX 9“ lėktuvo, kuris pakilo iš Portlando tarptautinio oro uosto, salono durys. Nepaisant to, orlaivis saugiai grįžo į Portlandą. Išgyveno visi 177 keleiviai ir įgulos nariai. Laimei, niekas nesėdėjo prie iškritusių durų.

Vasaris

„Air Serbia“ lėktuvas „Embraer 195“ pakilimo metu Belgrado Nikolos Teslos oro uoste kliudė antžemines konstrukcijas. Jis dar valandą praleido ore, tačiau vėliau avariniu būdu leidosi tame pačiame oro uoste. Jo fiuzeliaže žiojėjo didelė skylė. Išgyveno visi 111 lėktuve buvusių žmonių.

Kovas

Nairobyje ore susidūrė „Safarilink Aviation“ „De Havilland Canada Dash 8“ ir „Cessna 172“ lėktuvai. „Cessna 172“ sudužo ir žuvo abu šiame orlaivyje buvę žmonės, o „De Havilland Canada Dash 8“ sugebėjo saugiai nutūpti.

„LATAM Airlines“ „Boeing 789-9“ lėktuvas, skridęs iš Sidnėjaus į Oklendą, skrydžio metu susidūrė su techninėmis problemomis, dėl kurių buvo sužeista 50 keleivių. Nepaisant to, laineris saugiai nutūpė Oklando oro uoste.

Gegužė

Iš Londono į Singapūrą skridęs „Singapore Airlines“ „Boeing 777-300ER“ lėktuvas, gabenęs 229 žmones, patyrė stiprią turbulenciją. Vienas keleivis žuvo, o dar 30 buvo sužeista. Orlaivis avariniu būdu leidosi Bankoke.

Liepa

„Gazpromavia“ „Sukhoi Superjet 100“ lėktuvas skrido iš Luchovicų į Maskvą, kai sudužo bandydamas avariniu būdu nutūpti netoli Rusijos sostinės. Nelaimė nusinešė visų trijų įgulos narių gyvybes.

„Saurya Airlines“ „Bombardier CRJ-200ER“ orlaivis sudužo netrukus po pakilimo iš Katmandu oro uosto. Žuvo 18 iš 19 jame buvusių žmonių.