Vienoje jis teistas su Andriumi Žaliu dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto, kitoje su Pauliumi Boreika – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Vienoje byloje praėjusį sausį A. Kandrotui skirta vienų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, antroje – vienų metų ir trijų mėnesių. Subendrinus bausmes jam skirta dviejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuojamas prieš teismą nelaisvėje išbūtas laikas.

Samdė fiktyvius vadovus

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, A. Kandrotas ir A. Žalys liko nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, o jų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentai, iš esmės daugiausia susiję su įrodymų vertinimu, atmesti, pranešė LAT.

Kasacinės instancijos teismas patvirtino, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė, pakankamai aiškiai aptarė ir įrodymais pagrindė, kuo pasireiškė A. Kandroto kaip bendrininko veiksmai, koks buvo jo ir A. Žalio bendradarbiavimo, veikos mechanizmas, kokios egzistavo sąsajos tarp kaltinime aptartų įmonių.

Teismai nustatė, kad A. Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias įmones „Hipokratus“, „Hurtas“, „Remilgė“ ir kitas bendroves, jose įdarbindavo fiktyvius vadovus. Taip sukūrė veiklos nevykdančių įmonių grandinę.

Pasinaudodami tomis įmonėmis ir pasitelkę tarpininkes bendroves „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, imitavo sandorius su A. Žalio valdoma bendrove „MDK logistika“.

Teismai atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Kandrotas, organizuodamas bendrovių veiklą ir valdydamas jas bei duodamas nurodymus dėl veiklos, stengėsi išlikti anonimiškas – oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Taigi, jis suprato galimas grėsmes dėl neteisėtos veiklos ir siekė nuslėpti bet kokias sąsajas su nurodytomis įmonėmis, o tai įrodo A. Kandroto siekį veikti neteisėtai, turint tikslą padėti A. Žaliui įvykdyti nusikalstamas veikas.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai atmetė A. Kandroto gynybinę versiją, jog jis negalėjo bendrininkauti darant nusikaltimus, nes tuo metu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Teismas pabrėžė, kad tai, jog A. Kandrotas tam tikru metu atliko laisvės atėmimo bausmę, gal kiek apribojo, bet neatėmė iš jo galimybės bendrauti su A. Žaliu per pasimatymus.

Taip pat kolegija atmetė A. Kandroto ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neva pasireiškusio tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo dėl prokuroro Donato Puzino, kuris atliko tyrimą šioje byloje, veiksmų. Anot teismo, tai, kad praėjus beveik metams nuo kaltinamojo akto surašymo šioje baudžiamojoje byloje, prokuroras D. Puzinas galimai atliko neteisėtus veiksmus kitame ikiteisminiame tyrime, neleidžia daryti išvados, kad ir šis ikiteisminis tyrimas organizuotas siekiant apkaltinti nekaltus asmenis.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Siekė pasisavinti per 93 tūkst. eurų

Tą pačią dieną, antradienį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar vieną A. Kandroto bylą. Antrą kartą kasacine tvarka išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje A. Kandrotas ir Paulius Boreika buvo nuteisti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Teisėjų kolegija patvirtino, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl kaltinamųjų nuteisimo yra teisėti ir pagrįsti. Kasacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžė ne tik išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, bet ir proceso nešališkumo užtikrinimo būtinybę.

Byloje analizuoti veiksmai, kuriais siekta nuslėpti bendrovės „Maerus“ tikrąją finansinę būklę, į apskaitą įtraukiant fiktyvius dokumentus apie neegzistuojančius sandorius, ir pasisavinti daugiau nei 93 tūkst. eurų bendrovės lėšų.

Teismų teigimu, nuteistieji veikė bendrai, siekdami pasisavinti svetimą didelės vertės bendrovės turtą. Tačiau nagrinėjant bylą kasacine tvarka pirmą kartą nustatyta, jog teismai tinkamai neatskleidė bendrininkavimo požymių ir nepašalino byloje esančių abejonių dėl galimo proceso šališkumo. Todėl, nustačius tokius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Antrą kartą kasacine tvarka nagrinėdamas bylą, LAT patvirtino, kad nuteistųjų veiksmai teismų buvo teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamąjį kodeksą, o priimti nuosprendžiai atitinka įstatymų reikalavimus.

Teismas akcentavo, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti kasacinės instancijos teismo nutartyje nustatyti pažeidimai, visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė.

Abi LAT nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.