Tačiau šiuo metu veikiančių teismų rūmų pastatai atitinkamoje gyvenamojoje vietoje išliks. Po pasikeitimų vienus teismo rūmus sudarys 2 ir daugiau pastatų, esančių skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Kaip vyks Lietuvos teismų darbas po reformos ir ar pertvarka palies gyventojus, paaiškino Teisėjų tarybos narys, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas.

– Minėta pertvarka turėjo įsigalioti dar 2024 m. liepos 1 d., tačiau buvo sustabdyta ir nukelta į 2025 m. sausio 1 d. Ar teismų sistema yra pasiruošusi pokyčiams? 

– Namų darbus buvome atlikę ir jautėmės pasiruošę startuoti jau liepos 1 d. Papildomas pusmetis buvo išnaudotas ir vis dar išnaudojamas diskusijoms su apylinkių teismų vadovais dėl įvairių organizacinių-techninių reformos įgyvendinimo aspektų, taip pat komunikacijai – tiek su visuomene, tiek ir kiekvieno teismo komanda, kad būtų kuo mažiau neapibrėžtumo ar išankstinio neigiamo nusistatymo, kuris dažnai lydi mūsų gyvenimuose vykstančius pokyčius.

Įgyvendindami pokyčius, nesame apdrausti nuo iššūkių, kurių nebuvo įmanoma prognozuoti iš anksto, bet teigiamas požiūris ir pastangos leidžia tikėtis gero rezultato.

– Netolygūs teisėjų darbo krūviai ir specializacijos trūkumas ir buvo priežastis įgyvendinti šią reformą? Kokias dar problemas ši pertvarka sprendžia?

– Pakeitimai skirti apylinkių teismų tinklui reformuoti. Ši reforma atitinka Teisėjų tarybos patvirtintą Teismų sistemos vystymosi viziją ir yra nukreipta į teismų veiklos efektyvumo didinimą.

Kriterijai, kuriais vertiname teismų veiklą, yra teisingumo prieinamumas, bylų nagrinėjimo kokybė ir terminai, taip pat racionalus teismams skiriamų biudžeto lėšų panaudojimas. Mūsų aptariami pakeitimai nukreipti į efektyvesnį darbo organizavimą, sprendžiamos dvi pagrindinės problemos – krūvių netolygumas ir galimybės specializuotis visiems apylinkių teismų teisėjams nebuvimas. Reforma užtikrins paprastesnę organizacinę struktūrą ir galimybę efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

Taip pat tikimės, kad ji leis racionaliau panaudoti biudžeto lėšas, turės teigiamos įtakos greitesniems teisiniams procesams ir kartu nemažins teisinių paslaugų prieinamumo.

– Ko gero, ne vienam, išgirdusiam, kad vietoj 43 teismų rūmų liks 27, peršasi mintis, jog teisinių paslaugų pasiekiamumas bus žymiai sudėtingesnis. Visgi ši reforma neapsunkins teisinių paslaugų prieinamumo? Kokie yra pagrindiniai šios reformos aspektai?

– Vietoje 12 apylinkių teismų turėsime 11, keisis kai kurių apylinkių teismų veiklos teritorijos, taip pat įvyks pokyčių ir teismų viduje – bus sumažintas teismų rūmų skaičius. Kartu svarbu pažymėti, kad kaip turėjome 43 apylinkių teismų veiklos adresus, taip ir turėsime, nė viena teisingumo vykdymo vieta nebus uždaryta. Konkretus pavyzdys – Plungės apylinkės teismas bus prijungtas prie Klaipėdos apylinkės teismo ir šio teismo sudėtyje veikla bus vykdoma Plungės rūmuose.

Kaip teismų veiklos teritorijų pakeitimo pavyzdį galėčiau paminėti ir Jurbarko rūmus, kurie iš Marijampolės teismo yra perduodami Tauragės teismui. Alytaus apylinkės teisme turėjome 4 rūmus – Alytuje, Prienuose, Druskininkuose ir Varėnoje. Po pakeitimų Prienų rūmų veiklos teritorija bus prijungta prie Alytaus, o Varėnos – prie Druskininkų ir teisme liks dveji rūmai, bet veikla bus tęsiama ir Prienuose bei Varėnoje.

Kam to reikia? Sujungus kelių to paties teismo rūmų veiklos teritorijas nebeliks teismų rūmų su itin mažu teisėjų skaičiumi. Kiekvienuose rūmuose bus bent po 7 teisėjų etatus, taip bus sudarytos galimybės teisėjams specializuotis, t. y. vieniems nagrinėti civilines, kitiems – baudžiamąsias bylas. Be to, dėl šio pakeitimo sumažės skirtumai tarp atskirose vietovėse dirbančių teisėjų darbo krūvių, kurie dabar yra ganėtinai dideli. Taip bus didinama bylų nagrinėjimo kokybė ir trumpinami jų nagrinėjimo terminai.

– Kaip šie pasikeitimai atsilieps bylų dalyviams (šalims)?

– Kaip ir minėjau, teismų prieinamumas tikrai nesumažės, nes nė viena teisingumo vykdymo vieta nebus uždaryta. Vienas iš svarbių aspektų yra galimybė bylą inicijuojantį dokumentą pateikti asmenims patogiausiose teismo patalpose. Pavyzdžiui, jei asmuo gyvena Prienuose, o ginčas teismingas Alytui ir asmuo nesinaudoja elektronine teismų sistema, iki šiol dokumentus žmogui tekdavo siųsti ar vežti į Alytų.

Po reformos dokumentus bus galima pateikti ir Prienuose veikiančiose teismo patalpose. Panašiai ir su teismų posėdžiais. Jeigu šiandien byla yra teisminga Kaišiadorių rūmams, kurie po reformos bus prijungti prie Kauno rūmų, egzistuoja galimybė, kad bylą nagrinės teisėjas, kurio darbo vieta yra Kaune. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad proceso dalyviai visais atvejais privalės vykti į Kauną, kad sudalyvautų teismo posėdyje.

Pagal įstatymą, bus galima prašyti dalyvauti teismo posėdyje per nuotolį iš proceso dalyviui patogios vietos. Jeigu proceso dalyvis negalės nei atvykti į Kauną, nei prisijungti nuotoliu, jam bus sudaroma galimybė atvykti į Kaišiadoryse esančias Kauno rūmų patalpas ir iš jų nuotoliniu būdu dalyvauti Kaune vykstančiame posėdyje. Išimtiniais atvejais, esant būtinybei visiems į teismo posėdį rinktis gyvai, į Kaišiadoryse esančias teismo patalpas nagrinėti bylos atvyks bylą nagrinėjantis teisėjas. Galimybės užtikrinti kokybišką bylos nagrinėjimą tik išaugs.

– Ar bus sudarytos galimybės bylos dalyviams naudotis elektroninėmis paslaugomis? Gal galėtumėte konkretizuoti?

– Lietuvą priskirčiau prie pažangiausių valstybių, itin plačiai išnaudojančių technologijas teismų veikloje. Mes turime galimybę inicijuoti bylą neišeinant iš namų elektroniniu būdu per paskyrą teismų informacinėje sistemoje. Elektroniniu būdu galima teikti į bylą prašymus bei įrodymus, gauti teismo ar kitų proceso dalyvių dokumentus, taip pat sekti bylos nagrinėjimo eigą. Technologinės galimybės padeda taupyti laiką, lėšas, o kartu ir sklandžiau įgyvendinti aptariamą apylinkių teismų tinklo reformą.

– Kaip bylos dalyviai galės sužinoti apie savo nagrinėjamos bylos eigą?

– Šiuo aspektu niekas iš esmės nesikeis. Kaip ir dabar, patogiausias būdas yra susikurti paskyrą ir prisijungti prie teismų elektroninių paslaugų portalo, kur asmenims suteikiama prieiga prie visų bylų, kuriose jie dalyvauja, bei visos su ta byla susijusios informacijos.

Jeigu tokios paskyros asmuo neturi, informaciją iš teismų gaus senuoju būdu, t. y. paštu. Kartu noriu akcentuoti, kad teismuose mes turime įvairių jau išbandytų įrankių, kai bylas nagrinėja ne jūsų gyvenamosios vietos teismas.

Siekdami vienodinti skirtinguose teismuose dirbančių teisėjų darbo krūvius apygardų teismų pirmininkai, taip pat apeliacinio teismo pirmininkas periodiškai perduoda vieniems teismams teismingas bylas nagrinėti kituose teismuose dirbantiems teisėjams, kai kurių kategorijų civilinės bylos yra skirstomos nepriklausomai nuo to, kuriame teisme teisėjas dirba. Nors individualių situacijų gali būti įvairių, neteko girdėti apie kokias nors neišsprendžiamas problemas, sąlygojančias asmenų teisių į tinkamą procesą pažeidimus.

– Vadinasi, iš esmės, reforma įtakos žmonėms neturės, niekas nesikeis. Didesnę atsakomybę ir pokyčius patirs teismai. Kaip patys teisėjai priima naujoves?

– Mes neįsivaizduojame, kad kiekvienas medikas gali gydyti nuo įvairiausių skirtingų ligų arba kiekvienas mokytojas gali vesti tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos arba biologijos pamokas. Tad ir teismų bendruomenėje specializacija laikoma vertybe, su tuo sutinka absoliuti dauguma teisėjų.

Prieš keletą metų Valstybės kontrolė buvo patvirtinusi išvadą, kurioje įvardino specializaciją kaip dar vieną žingsnį, kuris padėtų užtikrinti tobulesnę teismų veiklą. Negirdėjau argumentų, kodėl specializacijos nereikėtų. Būtent šia reforma galėsime specializaciją įtvirtinti visuose Lietuvos teismuose.

– Kiekviena reforma sulaukia pačių įvairiausių vertinimų, tam tikrų baimių. Kokia yra pasikeitimų, įsigaliojančių nuo sausio 1 d., ilgalaikė perspektyva? Kiek reformos klausimas buvo išdiskutuotas teismų bendruomenės?

– Esminis dalykas galvojant apie pokyčius – maksimaliai diskutuoti ir įvertinti galimus pliusus ir minusus. Tokios diskusijos iš tikrųjų vyko įvairiais formatais. Tiek Teisėjų tarybos lygmeniu, tiek su apylinkių teismų pirmininkais, jie turi labai gerą tinklaveiką, tarpusavyje komunikuoja.

Diskusijos vyko vadovų, teismų bendruomenių grupėse. Diskusijų metu buvo prašyta teikti vienokius ar kitokius argumentus. Kai išgryninome sprendimus, labai svarbiu aspektu tapo komunikacija. Teismų bendruomenei itin svarbu visuomenei paaiškinti reformos įgyvendinimo specifiką, kad liktų kuo mažiau neapibrėžtumo.