Milijonas tarsi „užstrigo“

Uosto direkcija pranešė, kad trečius metus iš eilės Klaipėdos uoste fiksuota didesnė nei 1 mln. TEU konteinerių krova. Tai iš tiesų yra svarbus pasiekimas, nes milijoną ir daugiau TEU kraunančių uostų Baltijos jūroje nėra daug.

Galimybė krauti milijoną TEU atsirado, kai į Klaipėdos uostą pradėjo plaukioti MSC ir kitų laivybos kompanijų didesni konteineriniai laivai.

Yra vienas ne itin palankus aspektas. Panašus rezultatas – vienas milijonas TEU su maždaug 50 tūkst. perviršiu laikosi taip pat jau trečius metus. Tai reiškia, kad milijonas su uodegyte tarsi ir įstrigo. Trečius metus nėra ryškaus konteinerių skaičiaus augimo, koks būdavo prieš 5–8 metus.

Tuomet konteinerizacijos lygį Klaipėdos uoste kėlė ir tranzitiniai kroviniai. Uoste būdavo ir tokia paslauga, kad iš trečiųjų šalių atgabenti masiniai kroviniai būdavo kraunami į konteinerius ir jūros keliu išgabenami į Azijos, Afrikos ar Amerikos žemynus.

Dabar tranzitinių krovinių konteineriuose beveik nėra. Dalis krovinių į Klaipėdos uostą konteineriuose atkeliauja tik iš Latvijos. Jų pristatymo schema yra gana sudėtinga. Kur nors Latvijos provincijoje pakrautą konteinerį tenka vežti muitinti į Rygą, o jau po to – į Klaipėdos uostą. Konteineriai kraunami ir Rygos uoste. Prekės konteineriuose iš Latvijos į Klaipėdą vežamos vien todėl, kad Latvijos uostai į kai kuriuos regionus neturi konteinerinės laivybos linijų, o Klaipėdos uostas turi.

Būna ir atvirkštinis variantas, kai konteineris atkeliauja į Klaipėdos uostą ir yra skirtas gavėjams Latvijoje.

Pasiekimas: išskirtinis Lenkijos konteinerių terminalų bruožas, kad į juos atplaukia daug ir didelių laivų iš Kinijos. / V. Matučio nuotr.

Į Klaipėdą per Lenkiją

Dėl panašios priežasties dalis prekių konteineriais į Lietuvą ar net į Klaipėdą keliauja ir iš Lenkijos uostų. Tai yra prekės, kurios gabenamos iš JAV šiaurinio regiono, kaip Čikaga, ar netgi Kanados.

Schema panaši kaip su Latvijos konteineriais. Sunkvežimis paima konteinerį Lenkijos uoste, išmuitina ir gabena apie 800 kilometrų į Klaipėdą, nors joje yra net du konteinerių terminalai.

Lenkijos konteinerių terminalai yra didesni, turi daugiau linijų, į juos atplaukia daugiau didelių laivų iš pačių įvairiausių žemynų.

Per Lenkijos uostus į Lietuvą ar Klaipėdą atkeliauja konteineriai su specifiniais kroviniais. Dažnai jie būna iš pavojingų krovinių ženklais žymimų grupių. Tokie konteinerių srautai nėra dideli. Juose esantys kroviniai skiriami kokioms nors gamykloms, pavyzdžiui, gamybos žaliava.

Konteineriuose su specifiniais kroviniais, kurie į Lietuvą keliauja per Lenkijos uostus, gali būti ir kokia nors įranga, elektronika ar panašiai. Nemaža dalis Lietuvai skirtų prekių per Lenkiją atkeliauja iš Kinijos, nes praėjusios kadencijos valdžia sugadino tiesioginį kiniškų prekių gabenimą į Lietuvą.

Skirtumai ne Klaipėdos naudai

Konteineriai iš Lenkijos į Lietuvą, įskaitant ir Klaipėdą, sunkvežimiais dažniausiai keliauja iš Gdansko ir Gdynės uostų. Ir greičiausiai dar ilgai keliaus, nes santykių su Kinija Lietuva, matyt, dar ilgai neatstatys.

Neįtikėtina, bet dalis konteinerių netgi į Klaipėdą keliauja per Lenkijos uostus.

Priežastis ir ta, kad Lenkijos uostų konteinerių krovos perspektyva yra žymiai geresnė nei Lietuvos. Tai reiškia, kad jie dabar turi daugiau linijų, o ateityje jų dar daugės.

Lenkija yra numačiusi Gdynėje suplautoje uosto teritorijoje pradėti statyti naują konteinerių terminalą. Tai būtų trečiasis ir pats didžiausias konteinerių terminalas šiame uoste.

Naują T3 konteinerių terminalą su dviem bendro 800 m ilgio krantinėmis su 17,5 m gyliu stato didžiausias Lenkijoje Gdansko „Baltic Hub“ terminalas. Jau dabar jis turi 1,3 km ilgio giliavandenes krantines. Šiuo metu jo pajėgumas siekia 3 mln. TEU. Pernai jis krovė 2,05 mln. TEU konteinerių. Įrengus T3 terminalo dalį „Baltic Hub“ pajėgumą planuojama išplėsti iki 4,5 mln. TEU.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Gdansko „Baltic Hub“ terminalo generaliniu direktoriumi pradės dirbti Janas Van Mossevelde, praeityje vadovavęs dideliems JAV ir Kanados konteinerių terminalams. Jam keliamas uždavinys – žymiai auginti Gdansko „Baltic Hub“ terminalo krovą.

Apie naują konteinerių terminalą iš dalies galima kalbėti ir Klaipėdoje. Jį numatoma įrengti pradedamame plėtoti pietiniame uoste.

Palyginus su Lenkijos konteinerių terminalais Gdanske ir Gdynėje, esminis terminalo Klaipėdoje skirtumas bus toks, kad jis įrengiamas toliausiai nuo uosto vartų. O nauji Gdynės ir Gdansko konteinerių terminalai statomi uostų išorinėse akvatorijose. Juose iš karto yra per 17 m gylis prie krantinių.

Kad būtų gylis kaip Klaipėdos konteinerių terminalų, kad turėtų 17 m gylį, reikės gilinti ir gilinti uosto akvatoriją. Dabar konteineriniai laivai į Klaipėdą gali įplaukti su 14,3 m grimzle. Patys didžiausi konteineriniai laivai iki 400 m ilgio po vienkartinių bandymų net nebeplaukia į Klaipėdos uostą arba tai daro retai, nes dėl per mažo gylio laivai negali būti tinkamai pakraunami. Nukeltas į pačią piečiausią uosto dalį to ateityje negalės daryti ir naujausias planuojamas statyti Klaipėdos konteinerių terminalas.