Dviženklis augimas

Į žemės ūkį ir maisto pramonę orientuotos „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis šių metų įmonių rezultatus vertina gerai. Pavyzdžiui, žemės ūkio kryptyje, nors metai buvo permainingi dėl grūdų supirkimo kainų svyravimo ir toliau augusių kaštų, bendrovė „Krekenava“ nukūlė rekordinį kviečių derlių – 1 600 t daugiau nei pernai. Grupė taip pat įsigijo pieno ūkį, kurį pradeda modernizuoti, todėl čia rezultatų dar teks palaukti, bet M. Snarskis džiaugiasi, kad atskiros įmonės šiemet žymiai padidino kai kurių produktų grupių rinkos dalis Lietuvoje.

„Tačiau gamybiniuose maisto pramonės versluose ir toliau susiduriame su stabiliu gamybos darbuotojų stygiumi ir augančiomis žaliavų kainomis. Kol kas tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys kiek lėtesnį, nei tikimės, gamybos apimties ir rinkos dalių augimą“, – pasakoja M. Snarskis.

„Maisto produktų gamybos pramonės nuotaikos, baigiantis metams, – nerimastingos. Susirūpinimą ir neapibrėžtumą, planuojant kitų metų darbus, lemia smarkiai augančios žaliavų kainos ir nuo sausio didėsiantis darbo užmokesčio fondas dėl minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) padidinimo daugiau nei 12 proc. Mūsų gamybos įmonėse skaudžiausiai juntamas žaliavų brangimas susijęs su dviženkliu natūralaus pieno, aliejaus, kiaušinių trynių kainų augimu ir jau daugiau nei 1 euru už 1 kg išaugusia žaliavinio sviesto kaina“, – vardija grupės generalinis direktorius.

Pavyzdžiui, vienos iš „Vikonda grupės“ įmonių, bendrovės „Vikeda“, valgomųjų ledų gamyklos metinis pieno poreikis yra apie 3 500 t, tad, 1 l pabrangus 7 ct, gamyklai tenka beveik ketvirtis milijono eurų papildomų kaštų produkcijos savikainoje. Be to, įmonė plečia eksporto rinkas ir jau kitų metų pradžioje išsiųs pirmuosius savo produkcija užpildytus konteinerius į tolimąją Japoniją.

„Bendrąja prasme, mano požiūriu, dėl žymiai augančių kaštų Lietuvos eksportuotojai ateinančiais metais susidurs su vis didesniais konkurencingumo iššūkiais ir, nors šie metai gamybos pramonės įmonėse džiugino ne vienu veiklos rekordu, ateinantieji bus kupini iššūkių ir pareikalaus ypač kūrybingų vadybos sprendimų“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Tendencijos: pasak M. Snarskio, į maisto pramonę pokyčių neišvengiamai įneš žymiai augančios natūralaus pieno, aliejaus, kiaušinių trynių, žaliavinio sviesto kainos. / „Vikonda grupės“ nuotr.

Keičia įpročius?

M. Snarskis pastebi stiprėjančią tendenciją ar bent jau aiškų vartotojų norą rinktis sveikatai palankesnius produktus. Į tai savo gamybą orientuoja visa „Vikondos grupė“. Panašių įžvalgų turi ir „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas: alkoholinių gėrimų vartojimas mažėja, žmonės vis dažniau ieško nealkoholinių gėrimų alternatyvų.

„Šį pokytį vertiname teigiamai, nes tai rodo, kad žmonės vis atsakingiau vartoja alkoholinius gėrimus. Vienas mūsų tikslų – edukuoti visuomenę apie atsakingą gėrimų vartojimą. Raginame žmones ragauti, pažinti įvairius skonius, mokytis juos atskirti ir apibūdinti, derinti prie maisto, orientuotis į ragaujamų gėrimų kokybę, o ne kiekybę. Tam organizuojame ir degustacijas, kuriose žmonės kviečiami išbandyti įvairias gėrimų ir specialiai prie jų priderintų patiekalų kombinacijas“, – pasakoja jis.

Jau daugelį metų iš eilės įmonė kasmet fiksuoja augimą, nors verslo aplinkoje yra nemažai iššūkių: rinka traukiasi pagrindinėse gėrimų kategorijose, nuo pandemijos pradžios HORECA sektorius patyrė ne vieną turbulenciją, didėja akcizai, o tai brangina galutinę produkcijos kainą. M. Horbačauskas tikisi, kad šiemet įmonė fiksuos geresnius rezultatus nei praėjusiais metais, be to, 2024-aisiais nustebino UNIQA prekių ženklo augimas – natūralaus mineralinio vandens su jodu pardavimas augo beveik 70 proc.

„Volfas Engelman“ stengiasi plėstis, prie to daug prisideda ir bendradarbiavimas su tokiais verslo partneriais kaip didžiausia pasaulyje alaus gamintoja bendrovė „InBev“. „Praėjusiais metais „Volfas Engelman“ 170-ojo jubiliejaus proga pradėjo dar vieną sėkmingą bendradarbiavimą – pasirašėme partnerystės sutartį su Jo Karališkąja Didenybe Bavarijos princu Luitpold von Bayern ir jo valdoma įmone „König Ludwig International“. Karališkoji šeima suteikė leidimą mūsų įmonei virti karališką gėrimą, o dabar bendrystę plečiame ir Lietuvos rinkai pristatysime jau antrąjį karališką gėrimą, kurį pradėsime virti kitų metų pradžioje“, – dalijasi M. Horbačauskas.

Tačiau, kalbėdamas apskritai apie gėrimų gamintojų rinką, jis akcentuoja, kad žmonės vis dažniau renkasi stipriuosius, o ne lengvesnius alkoholinius gėrimus. „To priežastis paprasta – kadangi didėja akcizai, ekonomiškiau vartoti stipriuosius gėrimus, o ne alų, vyną ar pan. Nepaisant to, ir kitais metais tikimės augimo – eisime savo keliu, labiau orientuodamiesi į kokybę, o ne kiekybę. Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius kursime ir pristatysime naujų produktų, plėsime ir nealkoholinių gėrimų liniją“, – žada įmonės vadovas.

Prekybininkų lūkesčiai

Pirkėjų poreikius analizuoja ir didžiųjų prekybos centrų atstovai. Bendrovės „Baltic Shopping Centers“, kuriai nuosavybės teise priklauso prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė sako, kad 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ lankytojų srautai buvo didesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – jie ūgtelėjo 5 proc. Gruodžio pirmosios savaitės kol kas pasižymi rekordiniais srautais. „Megoje“ veikiančių operatorių pardavimai bendrai ir vidutinio krepšelio suma, vertinant pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių, taip pat ūgtelėjo keletu procentinių punktų.

Raginame žmones ragauti, pažinti įvairius skonius, mokytis juos atskirti ir apibūdinti, derinti prie maisto, orientuotis į ragaujamų gėrimų kokybę, o ne kiekybę.

„Galima teigti, kad prekybos centrų rezultatų dinamika ėjo koja kojon su ekonomika, priklausomai nuo vertinamos konkrečių prekių kategorijos. Sėkmingiausiai šiemet veikė avalynės, namų apyvokos, kūno priežiūros, pramogų sektoriai. Prastesni metai buvo elektronikos pardavėjams“, – vardija I. Goštautaitė-Gedutė.

Vis dėlto, jos teigimu, praėję vienuolika mėnesių buvo ganėtinai įtempti, tačiau artimiausioje trumpalaikėje perspektyvoje nuotaika yra optimistiška. „Prekybininkai tikisi, kad šventinis gruodis bus sėkmingas ir likusias gruodžio savaites pavyks pritraukti daugiau lankytojų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Prognozuojame, kad gruodį augs ir vidutinis pirkinių krepšelis. Metų pradžia taip pat džiugins naujienomis – 2025-ųjų pradžioje „Megoje“ duris atvers kartveliškų patiekalų restoranas „Chačapuri“, oficialia Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo atributika prekiaujanti parduotuvė „Žalgiris Shop“, parduotuvę išplės „United Colors of Benetton“ operatorius. Atsižvelgdami į nuosekliai vykdomą nuomos strategiją, turime pagrindo optimistiškai vertinti ir „Megos“ veiklą ilguoju laikotarpiu“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Kalbėdama apie didžiausius besibaigiančių metų iššūkius ji mini ir ne vienus metus šalia prekybos ir laisvalaikio centro vykstančius susisiekimo infrastruktūros gerinimo darbus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teigimu, šioje Vilnių, Kauną ir Klaipėdą jungiančio transporto mazgo atkarpoje esančių tiltų statybos ir rekonstrukcijos darbų projektas yra sudėtingiausias „Via Lietuva“ kelių statinių infrastruktūros projektas nuo nepriklausomybės pradžios.

„Papildomai, siekiant, kad eismas vyktų sklandžiai, greitai, net ir esant dideliems automobilių srautams, šią vasarą greta „Megos“ nuosavomis investicijomis pradėjome ir didesnį eismo pralaidumą užtikrinsiančius viaduko rekonstrukcijos darbus. Taigi vienas iš pagrindinių iššūkių šiais metais buvo išlaikyti prekybos centro efektyvumą esant sunkesnėms patekimo į „Megą“ galimybėms. Šiandien jau džiaugiamės atidarytu ir funkcionuojančiu naujuoju tiltu per Nerį ir baigiamaisiais estetiniais darbais ant viaduko. Norime padėkoti lankytojams už betarpišką lojalumą – net ir sunkesnėmis sąlygomis gebėjome visus metus fiksuoti augantį lankytojų srautą į prekybos centrą“, – pabrėžia I. Goštautaitė-Gedutė.

Vykdant greta „Megos“ esančio viaduko investiciją, iki tol buvęs keturių eismo juostų viadukas išplatintas iki penkių, praėjusią savaitę baigti reguliuoti šviesoforai Jotvingių ir Užnerio gatvių sankryžoje, „Megos“ prieigose, baigiami juostų dažymo darbai.

Mažiau investicijų į infrastruktūrą?

Kad dėmesys kelių infrastruktūrai yra išskirtinai svarbus, puikiai žino bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Jo vertinimu, besibaigiantys 2024-ieji buvo neblogi, pirmiausia dėl į gerąją pusę besikeičiančio visuomenės ir sprendimų priėmėjų požiūrio. „Kelių infrastruktūros naudotojai, mūsų piliečiai, vis labiau supranta investavimo į kelių būklės gerinimą svarbą. Kaip ir tai, kad be ryžtingų žingsnių situacija negerės“, – pabrėžia A. Rusevičius.

Pasak jo, šiais metais į transporto infrastruktūrą investuota truputį daugiau lėšų nei anksčiau. „Tai pajutome tiek apskritai šalies keliuose, tiek vertindami mūsų įmonės atliktus darbus. Didžiausi statybos objektai, natūralu, susiję su didžiausiais iššūkiais – tai paskutinis „Via Baltica“ ruožas nuo Kalvarijos iki pasienio su Lenkija, naujai baigti ir eksploatuoti pradėti Kleboniškio (A. Meškinio) viduriniai tiltai. Energetikų pajėgos sutelktos į tokius projektus kaip 330 kV oro linijos Darbėnai–Bitėnai statybos darbai, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pastotės rekonstrukciją“, – vardija A. Rusevičius.

Kelių infrastruktūros versle iššūkiai išlieka panašūs: didžiuosiuose objektuose dominuoja ambicingas darbų grafikas, atliekamų darbų kompleksiškumas ir mastas. Tačiau A. Rusevičius sako, kad pastaruoju metu tvaraus optimizmo darbų lauke neįžvelgia. Nuotaikos neramios, nes Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžete finansavimas kelių sektoriui sumažintas. „Nuogąstaujame, kad kitiems metams investicijos vėl bus pristabdytos. Tokiu atveju, be šiuo metu įgyvendinamų strateginių objektų, nauji potencialūs projektai tiesiog nestartuotų“, – aiškina įmonės generalinis direktorius.

Šių metų pabaigoje „Kauno tiltai“ pateikė geriausią pasiūlymą Kauno Pietrytinio aplinkkelio (Ateities plento paskutiniam ruožui, sujungsiančiam Amalius su Kauno HE) projektui. Taip pat šiuo metu vyksta konkursai trims kelio Vilnius–Utena ruožams. Lietuvos geležinkeliai yra paskelbę vieną „Rail Baltica“ ruožo konkursą, žada paskelbti naujų pirkimų. „Tai leidžia viltis, kad darbų bus. Toliau priklausys, matyt, nuo to, ar naujoji valdžia teiks pirmenybę mūsų sektoriaus finansavimui – tiek keliams, tiek transporto infrastruktūrai apskritai“, – sako A. Rusevičius.

Ateitis: A. Rusevičius nerimauja, kad dėl sumažinto kelių sektoriaus finansavimo gali nutikti ir taip, kad be šiuo metu įgyvendinamų strateginių objektų, nauji potencialūs projektai tiesiog nestartuos. / „Kauno tiltų“ nuotr.

Degalų kainų spaudimas

„Tai buvo lengvų amerikietiškų kalnelių metai, – situaciją vertina degalinių tinklo „Viada“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius. – Mums aktualios kainos naftos produktų rinkoje. Jos šiais metais tradiciškai bangavo, bet 2024-ųjų pabaigoje matome, kad gana gerai įveikėme tą bangavimą. Tai nebuvo audrų metai.“

Šiais metais Lietuvoje grįžta prie leidžiamo infliacinio lygio. Tai L. V. Karlavičius pastebi ir iš vartotojų elgesio: „Jie buvo optimistai, bet žinome, kad Lietuva ir Europoje išsiskiria savo optimizmu – tiek iš vartotojų, tiek ir iš mažmenininkų perspektyvos. Tuo, matyt, galėtume pasidžiaugti.“

„Augo mūsų degalų prekyba, augo prekių parduotuvėse prekyba – ne septynmyliais žingsniais, bet stabiliai ir tvariai. Kalbant apie personalą, ir jo kaita buvo klasikinė, pritaikoma mažmenai“, – priduria jis.

Tačiau 2025-uosius degalų tiekėjai pasitinka su nerimu: kitais metais jau suplanuotas kai kurių degalų akcizų didinimas, anglies dvideginio dedamoji akcize ir atsinaujinančių išteklių dalies degaluose didinimas. L. V. Karlavičius primena, kad yra dar viena – gynybos dedamoji. „Mes tikrai nesiginčijame, visos šios dedamosios yra reikalingos, tačiau norint pasiekti visus tikslus reikia finansavimo“, – sako jis.

„Tačiau kai priimami tokie sprendimai, gyvybiškai svarbu ne tik teoriškai dėlioti skaičius ant popieriaus ir įtraukti juos į biudžetą, bet ir stebėti situaciją pas mūsų kaimynus, nes nesame izoliuota aplinka. Esame ES dalis, kurioje prekių ir transporto judėjimas yra laisvas, visi vežėjai turi teisę pasirinkti, kur įsipilti degalų“, – tęsia įmonės generalinis direktorius.

Jis skaičiuoja, kad sausio 1-ąją Lietuvoje benzinas brangs maždaug 6 ct už 1 l, o dyzelinių degalų kaina šoktelės apie 15–16 ct už 1 l. „Naftos produktų dedamoji visur kainuos vienodai, bet jei dėl akcizų mokestinės naštos šalyje dyzelinių degalų kaina bus 15–16 ct didesnė nei Lenkijoje ir apie 5 ct didesnė nei Latvijoje, labai lengva suprasti, kas mūsų laukia: tranzitinis transportas pasirinks palankesnę šalį didesniems degalų įsigyjimams, faktiškai šiuo atveju tai bus Lenkija. Lietuvai liks tranzitinis transportas, kuris ardys kelius, paliks taršą ir nulį mokesčių“, – prognozuoja L. V. Karlavičius.

Anot jo, kitąmet dyzelinių degalų vartojimas šalyje susitrauks nuo 15 iki 20 proc. „Pateiksiu labai paprastą pavyzdį: 1 l degalų 2 ct kainos skirtumas lemia įmonės persikėlimą į kitos šalies jurisdikciją. Šaukiamės valdžios struktūrų supratimo, kad tranzitinis transportas išvažiuos, niekas jo neprivers čia piltis degalų, o kas atsitiks su Lietuvos vartotojais? Dauguma vartotojų tikrai neturės galimybės nuvažiuoti į Lenkiją, išskyrus pasienio gyventojus“, – teigia L. V. Karlavičius ir pabrėžia, kad degalų kainų augimą pajus vietiniai verslai ir vietiniai vartotojai, – tai pakels bendrą kainų lygį.

Dėl akcizų mokestinės naštos šalyje dyzelinių degalų kaina bus 15–16 ct didesnė nei Lenkijoje ir apie 5 ct didesnė nei Latvijoje.

Tačiau „Viada“ nusiteikusi prisitaikyti prie neišvengiamų degalų rinkos pokyčių: įmonė jau planuoja trijų pirmųjų suspaustų gamtinių dujų užpildymo taškų įrengimo darbus ir džiaugiasi, kad savo degaluose naudoja lietuviškus biodegalus. „Pavyzdžiui, į benziną pagal įstatymą turime įpilti 10 proc. etilo spirito – tie grūdai, iš kurių pagaminamas šis etilo spiritas, yra Lietuvos ūkininkų grūdai. 7 proc. mūsų parduodamo dyzelino pagaminama iš Lietuvos laukuose augančių rapsų. Taip mažėja mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – aiškina bendrovės „Viada“ generalinis direktorius.

„Žengiame ir į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Esame nusprendę ją vystyti su trijų atskirų partnerių pagalba, jau esame susitarę dėl 90 prieigos taškų įrengimo mūsų tinkle. Tie darbai jau prasidėjo. Reikia suprasti, kad pastatyti, fiziškai įrengti elektromobilių įkrovimo stotelę yra gana nesudėtingas dalykas. Sudėtinga gauti prisijungimo sąlygas, vadinamąjį laidą iš tinklų operatoriaus, šiuo atveju – ESO. Tai užtrunka, bet mes žinojome, kad tai užtrunka, nes būna labai skirtingų sąlygų sudėtingumo ir kainos prasme. Manome, kad pusę iš numatytų įkrovimo stotelių įrengsime jau kitais metais, o dar pusę – 2026-aisiais“, – numato L. V. Karlavičius.

Vis dėlto jis sutinka su teigiančiais, kad 2025-ieji iš šiandienos perspektyvos atrodo gana neaiškiai. Sudėtinga iš anksto planuoti verslo didėjimą arba numatyti ir tam tikrą mažėjimą. „Viada“ turi gana žymią dalį, susijusią su tranzitiniu transportu. Jeigu daug jo prarasime, aišku,  mums tai bus ne pačios geriausios perspektyvos. Nepaisant tokių gana neryškių lūkesčių kitiems metams, norėčiau pasidžiaugti, kad tikrai toliau vykdome tvarumo projektus. Tęsiame švarių gamtai, draugiškų socialinei aplinkai veiksmų vykdymą, pavyzdžiui, šiemet su personalu surengėme gražią talką – pasodinome 5 tūkst. medžių. Mums padėjo viešoji įstaiga „Myliu mišką“, – dalijasi įmonės vadovas.

„Be to, ant 90 savo degalinių stogų įrengėme saulės baterijas ir dar papildomai įrengėme du saulės parkus. Iš viso turime 3 megavatų galios gamybinį potencialą, – priduria L. V. Karlavičius. – Tai ateitis.  100 proc. per dvejus trejus metus gal ir netapsime energetiškai nepriklausomi, bet turbūt degalinių ateitis ir yra tokia, kad atsiras naujų klientų, kurie vartoja visiškai atsinaujinančias priemones, tokias kaip elektra ir gamtinės dujos.“