„Linkstame prie to, kad gali būti, kad reikės tam tikrus parametrus pakoreguoti. Radikaliausi, ekstremaliausi scenarijai – aukciono nutraukimo arba aukciono tęsimo nieko nekeičiant – jų tikimybė yra šiek tiek mažesnė“, – antradienį susitikime su konservatorių frakcija Seime sakė Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, projekto kašto ir naudų vertinimas turėtų būti atliktas per sausio mėnesį: „Vasario pačioje pradžioje jau turėtume pakankamai aiškų visuminį paveikslą“.

Anot Ž. Vaičiūno, svarstoma keisti pernai vasarą numatytą kainos indeksavimą, taip pat parametrus, susijusius su kritinės infrastruktūros apsauga.

„Čia mes kalbame apie dalykus, kuriuos būtina įdėti, be abejo, nuosekliai ir žiūrint ir į buvusios Vyriausybės sprendimus (...), kad būtų išvengta trečiųjų šalių, kaip Kinijos įtakos jų (elektrinių – BNS) valdymo sistemoms“, – teigė Ž. Vaičiūnas.  

Atsakydamas į buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio klausimą, ar pakeitus sąlygas nereikės nutraukti jau paskelbto aukciono, paraiškų kuriam laukiama iki kovo 18 dienos, Ž. Vaičiūnas teigė, jog tai priklausys nuo užsiregistravusių dalyvių skaičiaus.

„Nebūtinai (reikės nutraukti – BNS). Jeigu mes turime pirmus dalyvius, kurie pateikė dokumentus, tada, be abejo, yra sudėtingesnė teisinė procedūra. Bet iš esmės vieša žinia apie vienokį ar kitokį pakeitimą – investuotojai, vystytojai tai mato“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, atliekant antrojo jūros vėjo parko kaštų ir naudos analizę vertinamas po 2030-ųjų prognozuojamas elektros gamybos ir vartojimo santykis, jūrinio vėjo projektų įtaka elektros kainoms bei galutiniam tarifui.

Energetikos ministerijai svarstant, kokia turėtų būti projekto ateitis, premjeras Gintautas Paluckas antradienį sakė, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas padengs papildomus brangesnės jo gaminamos elektros kaštus.

Ž. Vaičiūnas anksčiau nekart teigė, kad projektas neturėtų būti vystomas už kainą, kuri būtų „našta vartotojams“

Dalis Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narių siūlo prašyti ministerijos apskritai sustabdyti aukcioną, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas, taip pat pašalinti nuostatas dėl esą perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui. Šį klausimą komisija ketina svarstyti trečiadienį. 

BNS primena, kad pernai lapkričio 18-ąją 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas. Dalyvių pasiūlymų laukiama iki kovo 18 dienos.

Vasarą Seimui supaprastinus aukciono sąlygas, dabar jis galėtų įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį būtų galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.

Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Projekto šalininkai sako, kad tiek pirmasis, tiek antrasis jūriniai vėjo parkai Lietuvai po 2030-ųjų užtikrintų didžiulę elektros gamybą bei mažesnes kainas.

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo 700 MW galios vėjo parko jūroje konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.