- Tai ne euro zonos, o skolų krizė. Kai kurios valstybės, esančios euro zonoje ir už jos ribų, turi sunkumų dėl savo neatsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos.

- Ar svarstėte galimybę neįsivesti euro?

- Ne. Nedidelei atviros ekonomikos valstybei, prekiaujančiai daugiausia su euro zonos šalimis, naudinga būti pinigų sąjungos dalimi. Mūsų valiuta jau susieta su euru nuo 2002 metų esame reguliuojami Europos centrinio banko Frankfurte, tačiau negalime pasinaudoti visa nauda. Mūsų verslo įmonės nori mažinti sandorių sąnaudas.

- Bet kodėl nepalaukus šiek tiek ir nepažiūrėjus, kaip vystysis krizė? O jeigu euro zona susprogs?

- Mūsų pareiga - neleisti jai susprogti.

- Tikrai? Ar lietuviai ketina gelbėti kitas šalis?

- Lietuva - maža valstybė, todėl ir mūsų indėlis nebūtų toks didelis. Mes nebijome atsakomybės. 25 % savo nacionalinio biudžeto gauname iš ES. Suprantame solidarumo vertę.

- Vienas dalykas yra gauti pinigus, bet visai kitas - duoti juos kitiems.

- Nemanau, jog tai pakeistų mūsų požiūrį į ES. 70 % mūsų gyventojų yra proeuropietiškų pažiūrų.

- Nauja apklausa šešiose didelėse ES valstybėse rodo, kad pasitikėjimas ES sparčiai krenta. Euro zonos krizė pakeitė visuomenės nuomonę, ypač Ispanijoje. Ar ES vadovai pakankamai rimtai žiūri į didėjantį nepasitenkinimą?

- Tai krizės Europoje pasekmė ir tiesioginė žmonių reakcija į politikų nesugebėjimą kovoti su iškylančiais iššūkiais.

- Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuelis Barroso šią savaitę sakė, kad griežtos taupymo priemonės Europoje pasiekė ribą. Jos tapo toliau nepriimtinos tiek politiniu, tiek socialiniu požiūriu. Ar metas sušvelninti priemones?

- Nėra vienos taisyklės, kurią galėtum taikyti visoms šalims. Baltijos šalyse po 2009 metų turėjome įgyvendinti itin radikalias taupymo priemones. Lietuvoje mes sukonsolidavome 12 % BVP per dvejus metus. 20 % apkarpėme viešojo sektoriaus atlyginimus, 10 % - pensijas. Mūsų prisiderinimas prie krizės sąlygų buvo kur kas didesnis nei dabar matome Pietų Europoje. Ir po 2 metų mes pamatėme grįžtantį augimą.

- Taigi Barroso yra neteisus?

- Kai kurioms šalims reikalingas papildomas stimulas tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje reikia kažką daryti su itin dideliu jaunimo nedarbu. Tačiau, galiausiai, aplinkinio kelio nėra: skolų lygis turi mažėti.

- Jūs teigiate, kad valstybės skolos mažinimas daugiausia priklauso nuo politinės valios. Kur, Jūsų manymu, Europoje tos valios trūksta?

- Nevardysiu šalių, tačiau reformos galėtų būti spartesnės daugelyje. Mentalitetas ir nuomonės dėl politinės atsakomybės skiriasi šiaurinėse ir pietinėse Europos valstybėse.

- Taupymas dažnai matomas kaip Vokietijos diktatas. Koks mažos valstybės požiūris - ar Berlynas toks galingas?

- Turime suprasti vokiečių situaciją. Jie daug moka už gelbėjimą. Neįsivaizduoju vadovo tos šalies, kuri už kažką moka, kuris nereikalauja tam tikrų sąlygų. Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas.

- Kaip apibūdintumėte Merkel vadovavimą per krizę?

- Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, kur ją matau, nėra nei vieno prie stalo geriau žinančio Europos faktus už ją. Ji domisi viskuo ir jaučiasi atsakinga už viską. Ir tiksliai žino, kiek kiekvienas politikos žingsnis kainuoja Vokietijai. Šiuo kritiniu metu jos veiksmai yra teisingi. Be to, per ketverius metus Taryboje niekuomet nepajutau, kad ji ignoruotų mažų valstybių interesus. Štai kaip ji dirba - mėgina rasti sutarimą.

- Vis dėlto, visur Europoje kyla Vokietijai priešiškos nuotaikos, Merkel demonstracijose vaizduojama su Hitlerio ūsais.

- Manau, kad nuotaikos priešiškos ne Vokietijai, o ES. Vokietija dabar atstovauja Europos Sąjungai, nes ji moka už gelbėjimą ir nustato sąlygas. Anksčiau taikiniu buvo Briuselio institucijos. Dabar - A.Merkel. Vietiniams politikams, kurie patys yra atsakingi už savo valstybių krizę, lengviau kaltinti ką nors kitą iš šalies. Bet reikia atminti: jeigu nebūtų Vokietijos, šios valstybės būtų bankrutavusios.

- Ši nesantaika tarp Šiaurės ir Pietų grasina suskaldyti ES. Kaip išvengti šios grėsmės?

- Sunkiais ekonominiais laikais tokių prieštaravimų neišvengiamai atsiranda. Jie išnyks atsigavus ekonomikai.

- Gegužės 9 d. Jums bus įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už indėlį kuriant Europos Sąjungos vienybę. Briuselyje Jūs dirbote Komisijos nare, atsakinga už biudžetą. Ar matysime Jus vėl ES arenoje?

- Esu tokio amžiaus, kai neplanuoju savo gyvenimo. Darysiu tai, ką turėsiu daryti. 2009 metais sugrįžau iš komisarės darbo Briuselyje, kad padėčiau savo šaliai krizės metu. Mano, kaip Prezidentės kadencija baigiasi 2014 metų vasarą. Tų metų pavasarį ir nuspręsiu, ar dalyvausiu rinkimuose antrai kadencijai.

- Taigi būsite atvira pasiūlymams kitais metais, kai Barroso ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas van Rompuy atsistatydins iš savo postų?

- Dabar visas mano dėmesys skiriamas darbui Lietuvai ir dar negalvoju apie 2014-uosius.

- Ar Angela Merkel būtų gera ES vadovė?

- Ji būtų gera visur.